Kaunui tapus Europos kultūros sostine, šiam įvykiui paminėti buvo skirtas vaizdo, judesio, muzikos ir šviesų šou „Sukilimas“. Jo metu pristatyta Lietuvos ir Kauno istorija.
Vienas pagrindinių įspūdingo reginio akcentų buvo iš kartoninių dėžių sukurtas 22 metrų aukščio apleisto viešbučio „Britanika“ maketas, kuris žiūrovų akyse buvo simboliškai nugriautas.
Sukurti pastato vaiduoklio maketą buvo patikėta prancūzų skulptoriui, performansų meistrui Olivier Grossetete ir jo komandai. Maketą griovė pulkas savanorių. Anot skulptoriaus, tokiu veiksmu žmonėms buvo pasiųsta žinutė, kad su kiekviena pabaiga prasideda koks nors naujas etapas.
Tikroji „Britanika“ Kauno centre, Kęstučio gatvėje, pradėta statyti 1986 metais pagal architekto Alfredo Paulausko projektą, bet nepraėjus nė 5 metams statybos buvo sustabdytos. Pastatas stovi apleistas, nors apie tai, kad statinio neliks, kalbama jau 30 metų.
Dabartinė vadinamojo vaiduoklio savininkė bendrovė „K26“ ir vietoj pastato planuojamo statyti naujo viešbučio projekto autorius architektas G.Natkevičius tikėjosi, kad modernus statinys iškils būtent 2022 metų pavasarį, Kaunui tapus Europos kultūros sostine.
Projektui Kauno politikai pritarė, bet netrukus savo sprendimą atšaukė. Formalia priežastimi neribotam laikui stabdyti anksčiau priimto sprendimo galiojimą tapo esą gauti skundai iš būsimosios statybvietės kaimynystėje gyvenančių žmonių ir verslo įmonių.
Ar pastatas iškils, dabar sprendžia teismas, tad kada iš tiesų gali griūti šis vaiduoklis – nežinia.
G.Natkevičius, stebėjęs „Sukilimą“, sakė, kad reginys tikrai buvo didingas, bet tai, kad jo metu buvo pastatytas „Britanikos“ maketas ir jis simboliškai nugriautas, atrodė mažiausiai keista. Architekto nuomone, šis vadinamasis vaiduoklis seniai nebėra miesto įvaizdžio dalis.
– Kai renginio metu buvo nugriauta simbolinė „Britanika“, vieni tokią idėją gyrė, kiti net nesuprato, koks pastatas vaizduojamas ir kodėl. Kaip jūs vertinate šią idėją? – „Laikinoji sostinė“ paklausė G.Natkevičiaus.
– Man buvo keista. Pirmiausia kilo klausimas, ar tokia idėja aptarta su dabartiniais pastato savininkais, ar su jais kalbėta apie planus pastatą griauti? Jei ne, rodyti, kaip griaunamas statinys, kuris tau nepriklauso, yra nekorektiška.
– Idėjos sumanytojai teigė, kad tai atsisveikinimo su praeitimi simbolika, juk planai, kad sovietmečiu pradėta statyti „Britanika“ bus nugriauta, neįgyvendinami iki šiol.
– Man yra tekę domėtis, kokie objektai vienu ar kitu metu tampa miesto simboliais. Iš tiesų, „Britanika“ ir dar vienas pastatas vaiduoklis – nebaigtas statyti viešbutis „Respublika“, buvęs Karaliaus Mindaugo prospekte, tikrai vienu metu buvo Kauno atpažinimo ženklais.
Bet miesto centre labai gerai matomoje vietoje stovėjusi „Respublika“ jau nugriauta, vietoj jos pastatyti nauji pastatai. „Britanika“ yra atokiau ir į akis krinta mažiau. Laikai ir miestas keičiasi, todėl šis pastatas, mano nuomone, nebėra miesto įvaizdžio dalis.
Todėl man keista, kad neigiamas miesto ženklas, kurį reikėtų nugriauti, Europos kultūros sostinės kontekste tapo miesto simboliu.
Man dėl to kilo daugiau klausimų, nei pavyko įžvelgti atsakymų.
Galima manyti, kad idėja turėjo reikšti, jog taip atsikratoma sovietinio palikimo. Bet šiuo atveju susidarė įspūdis, lyg norėta atsikratyti savo vaikystės.
Mano nuomone, miesto atpažinimo ženklu geriau būtų buvę pasirinkti kad ir „Stumbro“ skulptūrą Ąžuolyne. Tai tikri Kauno simboliai.
– Ar miestą pasauliui būtų buvę geriau pristatyti ne siūlant ką nors griauti, o išryškinant tai, ką turime vertingiausio?
– Renginys ir reginys buvo tikrai didingas, džiugino šviesų žaismas, gausybė žmonių mieste. Įdomus buvo sprendimas aktorius aprengti Kauno tarpukario pastatų kostiumais. Kai vienoje vietoje pamatai, kiek jų daug, dar geriau suvoki, kokia jų estetika, kokį palikimą turime ir galime juo didžiuotis.
Todėl „Britanikos“ griovimas šiame kontekste atrodė silpnas, neprilygstantis visam reginiui.
Tai tas pat, jei lenktynininkui Benediktui Vanagui už pergalę Dakaro lenktynėse padovanotume ne galingą naują automobilį, o tortą su ant jo iš aptirpusio kremo pagamintu dirbtiniu lenktyniniu automobiliu.
– 2019 metais buvo paskelbta, kad vietoj „Britanikos“ iškils naujas viešbutis, bet projekto ateitis sprendžiama teismuose. Ar žinote, kada gali paaiškėti kas nors konkretaus?
– Šiuo metu dėl „Britanikos“ vis dar vyksta teisminiai procesai, kada jie gali baigtis, neaišku. Priimti sprendimus vienu metu trukdė ir koronaviruso pandemija.
Kai kas klausia, ar pastatą tikrai reikia griauti, ar negalima jo pritaikyti šiandienos poreikiams. Tiek „Respublikos“, tiek „Britanikos“ projektai architektūriniu požiūriu buvo suręsti kietai.
Vis dėlto lyginant naudingąjį „Britanikos“ plotą, skirtą gyvenimui su ūkine veikla, koridoriams skirtu naudinguoju plotu, pastarasis yra per didelis ir išlaikyti tokį pastatą būtų per brangu.
Naujieji savininkai vietoj jo planuoja statyti naują viešbutį. Tikėtasi, kad jis iškils 2022 metų pavasarį. Mieste ne tik nebūtų likę vaiduoklio – būtų atsiradęs naujas pastatas, daugiau darbo vietų, taip pat ir naujų erdvių kultūros renginiams.
Gaila, kad to neįvyko.
