Įkvepiančiame Berlyno rajone Reinickendorfe dera prabangūs ir darbininkų klasės gyvenamieji namai bei pramoninės teritorijos su idiliškais parkais ir natūraliais ežerais.
Anot interjero architektės, gyvenimas čia daug lėtesnis, palyginti su Berlyno miesto centru, o madingų kavinių ir restoranų trūkumas – idealios sąlygos susikaupimui ir apmąstymams. Maža to, vietos ežeras yra puiki vieta leisti vasaroms.
Buvusioje gamykloje, kurioje ir buvo įkurta meno studija, manoma, Antrojo pasaulinio karo metais veikė lėktuvų dalių sandėlis.
Pastatas buvo niekam nereikalingas, kol airis dailidė išsinuomojo ir atnaujino jį, padalydamas erdvę į kelias meno dirbtuves.
Beje, Ewelina ir Janas kaip tik laiku spėjo sustabdyti įsibėgėjusius pastato renovacijos darbus.
Jiems pavyko išsaugoti originalias sienas ir grindis. Šios puikiai dera kone 5 metrų aukščio erdvėje, kuri yra aiški ir netrikdoma daiktų pertekliaus.
Praeities pėdsakų ir liekanų paieška, taip pat plačiai suprantamos atminties problemos tyrimas – pasikartojančios temos, svarbios Ewelinai.
Kaip teigia interjero kūrėja, pastato erdvė slepia daugybę žmonių darbo ir istorijos pėdsakų – būtent tai pora norėjo išsaugoti.
Baltai nudažytos betono konstrukcijos suteikia studijai raminančio griežtumo, šį dar labiau sustiprina didžiuliai langai, kaip vaizdžiai apibūdina kūrėjai, studijos erdvę išmaudantys nuolat besikeičiančiuose natūralios šviesos spinduliuose.
„Atlikome tik keletą pagrindinių renovacijos darbų, daugiausia patys. Mums patiko neapdirbtos sienos ir norėjome, kad jos išliktų tokios, kokios yra, pridėjome tik keletą gražių baldų“, – rašė interjero architektė.
Šviesi, aukštomis lubomis erdvė, kurią įsigijo lenkų pora, ne tik tiko įkvepiančiai studijai, bet ir pasirodė puiki vieta vadinti namais.
Erdvė apstatyta Jano suprojektuotais baldais ir sendaikčiais, vienas kurių – sofa „Tatra“, 1950-aisiais masiškai gaminta Čekoslovakijoje. Stalas ir sieninės lempos, daugiausia pagamintos iš žalvario, atspindi prieškarinę Art Deco estetiką, šiai industrinio stiliaus erdvei suteikia prabangos ir rafinuotumo, o rankų darbo gaminiai primena, jog kadaise šiose patalpose dirbo žmonės.
Kai kurie iš jų vis dar yra prototipai, pavyzdžiui, stiklinis biuro stalas ir svetainės žurnalinis staliukas, kiti, pavyzdžiui, „Hasta“ lempa arba „U2“ šviestuvai jau įgijo pripažintų kolekcinių dizaino elementų statusą, žymimų prekės ženklu „Jan Garncarek Design“.
Antresolėje kietmedžio grindys ir baltos užuolaidos sušvelnina atvirų betoninių paviršių aštrumą, o laisvai stovinti vonia ant medinių atramų kuria bendrystę tarp rankų darbo ir masinės gamybos.
Ewelina pastebėjo, kad aukšti langai yra ypač naudingi kuriant didelio formato paveikslus.
Menininkė visuomet stebisi šviesa, sklindančia dirbtuvėse, kuri, priklausomai nuo dienos laiko, žaisdama ant paviršių sukuria aušros ryškumo ar miglotos prieblandos aurą.
„Ši vieta mums yra mūsų prieglaustis. Ji leidžia mums nusiraminti ir susikaupti, sykiu gauti neišsenkamą įkvėpimo šaltinį“, – sako Ewelina.
