Šis muziejus yra įsikūręs XIX a. pastate Vytauto gatvėje.
„Jį anuomet statė viena žydų šeima ir pastatą išnuomojo tuomečiam Marijampolės apygardos teismui. Vėliau čia buvo rajono kultūros namai. 1933-aisiais įkurtas muziejus į šias patalpas įsikraustė 1965 metais.
Rūsys buvo labai apleistas, žemas, atskirtas pertvaromis. Viena buvusi muziejaus darbuotoja pasakojo, jog tarpukariu šiame rūsyje veikė skalbykla. Restauravimo darbams 80 tūkst. eurų skyrė Kultūros ministerija ir Marijampolės savivaldybė“, – pasakojo muziejaus direktorius.
Darbus istorinėse erdvėse atliko Marijampolės bendrovė „Vidara“, turinti licenciją atnaujinti bei restauruoti paveldo pastatus. Bendrovės vadovas Darius Kemeraitis sakė, jog darbai vyko beveik metus, nes pirmiausia rūsį ištyrinėjo archeologai. Jie nieko vertingo nerado.
„Darbas buvo nelengvas. Pusmetriu pažeminome rūsį. Jame kaupėsi vanduo, jį tiesiog kibirais sėmėme, vėliau įjungėme siurblį. Patalpas nuo drėgmės saugo hidroizoliacinės medžiagos, yra įrengtas vėdinimas.
Pavyko išsaugoti autentiškus lubų skliautus, raudonų plytų bei akmenų sienas“, – kalbėjo D.Kemeraitis.
Į 60 kvadratinių metrų ploto rūsį galima patekti iš ekspozicijos salės bei iš lauko. Neįgaliems lankytojams buvo įrengtas keltuvas lauke, nes viduje esančiais įvijais laiptais būtų sunku patekti į unikalią erdvę. Muziejininkai įkurtuvių proga nusprendė rūsyje organizuoti pirmąją parodą.
„Tarėmės, jog reikėtų surengti mažosios skulptūros parodą, svarstėme, kokį menininką pasikviesti, ir dailininkas Egidijus Bičkus pasiūlė skulptorių Ramutį Karpavičių“, – sakė muziejaus direktorius A.Pileckas.
R.Karpavičius labai retai eksponuoja savo darbus, todėl marijampoliečiams istorinio rūsio atidarymas tapo dviguba švente. Visi lankytojai pastebėjo, jog R.Karpavičiaus darbai akmens sienų fone daro stiprų darnos įspūdį.
