Architektūros deimantu vadinamo Kauno centrinio pašto pastato būkle susirūpinta 2019-ųjų sausį, kai dėl trūkusio vamzdžio buvo užlietos vidaus patalpos.
Lietuvos pašto vadovybė pareiškė nesiruošianti imtis kapitalinio pastato remonto dėl pernelyg didelių išlaidų, o netrukus iš jo nuspręsta iškeldinti ir pašto padalinį.
Svarstyta statinį parduoti, tačiau privatiems investuotojams jis pasirodė pernelyg brangus ir keliantis rūpesčių, mat 1932 metais Laisvės alėjoje iškilęs pastatas įrašytas į Kultūros paveldo sąrašą.
Gausybę rūpesčių keliančio nekilnojamojo turto atsisakė ir Kauno savivaldybė, kuri šiuo metu vykdo net kelis brangius projektus.
Daugybė svarstymų apie statinio pritaikymą nebuvo sėkmingi, nors pasiūlymus negailėdami žarstė architektai, politikai, verslo pasaulio atstovai bei aktyvūs kauniečiai.
Dažniausiai girdėtas argumentas – statinio rekonstrukcija kainuotų pernelyg brangiai, o panaudojimo galimybės – itin menkos.
Pagaliau kultūros ministras Simonas Kairys paskelbė, kad kitų metų biudžete pastatams išpirkti numatyta 4,5 mln. eurų. 3,5 mln. eurų ketinama sumokėti bendrovei už pastatus, dar apie 1 mln. eurų būtų skirta pirminiam pastatų remontui bei išlaikymui.
2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine, o nemažai veiklos numatyta būtent Kauno centriniame pašte.
S.Kairio nuomone, pastatas išliktų Kultūros ministerijos žinioje arba galėtų būti kuriamas naujas architektūros centras.
Vyriausybės pavedimu šią vasarą parengtos dvi Kauno ir Klaipėdos paštų pastatų tolesnės veiklos galimybių studijos.
Kauno pašte pasiūlyta steigti valstybės valdomą architektūros centrą, čia galėtų atsirasti muziejų, renginių, rezidencijų ar kitos erdvės.
Pagal tris scenarijus, pastatas galėtų būti iš dalies ar visiškai pritaikytas visuomeninei paskirčiai.
Pagal pirmąjį scenarijų viešajai paskirčiai būtų skirta ketvirtadalis erdvių, likusios patalpos galėtų būti panaudotos komercijai – atsirastų biurų, bendradarbystės, ekspozicijų erdvių.
Pagal antrąjį scenarijų daugiau kaip pusė patalpų būtų viešosios paskirties: čia taip pat būtų įrengiamos ekspozicijų erdvės, atsirastų biblioteka bei dirbtuvės, viešbutis, restoranas ir konferencijų salė.
Pagal trečiąjį scenarijų viešajai paskirčiai siūloma atiduoti beveik visą pastatą, įrengti kūrybinių biurų, rezidencijų menininkams, dirbtuvių ir kitokių erdvių. Vienintelė komercinę funkciją atliekanti erdvė būtų kavinė.
– Kaip vertinate Kultūros ministerijos pasiūlymą išpirkti Kauno pašto pastatą ir jame įrengti architektūros centrą? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto docento, architekto Gintaro Balčyčio.
– Tiek sprendimas išpirkti pastatą, tiek sumanymas jame įkurti architektūros centrą yra puiki idėja.
– Kaip įsivaizduojate tokio centro veiklą, kam jis labiau turėtų būti skirtas – profesionaliems architektams ar visuomenei?
– Tik visuomenei, architektai turi ir daugiau vietų susiburti. (Šypsosi.)
Jame galima sutalpinti viską, kas susiję su architektūra, o tai labai plati sritis – tiek miesto, tiek kaimo gyvenimas. Toks centras padėtų žmonėms suvokti architektūros vertę.
Lietuva lig šiol neturi architektūros muziejaus, nors edukacinė veikla yra labai svarbi, todėl ir architektūra Lietuvoje nežiba.
– Kultūros ministerija pažadėjo pastatų priežiūrai artimiausiu metu skirti 1 mln. eurų, tačiau tokia suma atrodo labai kukliai?
– Suma nedidelė, tačiau pradžia turi būti padaryta. Turbūt taip nebus, kad už tokią sumą pavyks įgyvendinti visus planus.
Kiek iš viso prireiks pinigų, dabar negalima pasakyti, reikia viską suskaičiuoti. Galima spėti, kad kaina tikrai bus nemaža.
– Kieno indėlis turėtų būti didžiausias – valstybės, privačių investuotojų, o galbūt Kauno savivaldybės, kuri lig šiol nereiškė susidomėjimo rūpintis istoriniu pastatu, esančiu pačiame miesto centre?
– Paprastai tokie nacionaliniai centrai išlaikomi iš valstybės biudžeto, o jeigu pavyktų rasti privačių rėmėjų, būtų labai gerai. Tikiuosi, tai pavyks padaryti.
– Kiek laiko gali prireikti sumanymą paversti tikrove, kada architektūros centras galėtų atverti duris?
– Trejų metų turėtų užtekti šiai gražiai idėjai įgyvendinti.
– Ką patartumėte šio sumanymo autoriams ir rengėjams, kad tai išties būtų sėkmingas projektas?
– Viskas sekasi gerai, kai pasirenkama gera idėja, o pati idėja labai gera, Lietuvai tikrai reikia tokio centro.
Sunku dalyti patarimus, nes nesu vadybos specialistas, o šiuo atveju labai svarbu stipri vadyba. Paties pastato pertvarkymą riboja paveldo tvarkymo taisyklės, kurių būtina laikytis.
