Viešoje erdvėje kilo pasipiktinimas, žmonės piktinosi, kad architektai sugebėjo subjauroti tokį gražų istorinį pastatą bei lygino dabartinę spalvą su garsiu prekiniu ženklu „Nutella“ ir meduoliniais nameliais.
„Klaiku. Kai pamačiau, negalėjau patikėti savo akimis….Projektas kaip ir ok. Nesąmonių neprirašyta. Dar kartą nuodugniai pertikrinsime. Jei projektas ok, tai reiškia, kad padaryta žiauri klaida statybos metu. Turime statybos techninę priežiūrą, autorinę priežiūrą, o vieno gražiausių miesto pastatų saugomas fasadas virto vestuviniu tortu.
Čia reikės ne tik pareikalauti atsakomybės iš aplaidžiai dirbusių, ne tik pasimokyti iš klaidų, kas jas bebūtų padaręs, bet ir rasti būdą, kaip ištaisyti broką“, – komentaruose savo apmaudo neslėpė Vilniaus miesto savivaldybės vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinis skyrius dar pernai pavasarį išdavė tvarkybos darbų leidimą pagal suderintą projektą, kuriame numatyti fasado, jo elementų remonto ir restauravimo tvarkybos darbai bei fasadų spalvinis sprendimas. Pagal projektą fasado plytelių spalva turi išlikti tokia pati, kokia buvo dar prieš rekonstrukciją, o fasado dekoras bus pilkas.
„Specialistai nuėmus pastolius užfiksavo gatvės fasado spalvinio sprendimo ir technologinių sprendinių neatitikimus suderintam tvarkybos darbų projektui bei pradėjo administracinę procedūrą – pastato valdytojui surašė reikalavimus“, – komentuoja Kultūros paveldo departamentas.
Įmonė, vykdanti fasadų remonto ir restauravimo darbus, informavo, kad fasadai laikinai padengti impregnuojančią medžiaga skirta apsaugoti restauruojamus fasadus šaltuoju sezonu. Tvarkybos darbai turėtų būti baigti kitų metų pavasarį – vasarą.
„Pastoliai laikinai nuimti siekiant tvarkyti vandentiekį ir artimiausiu metu bus sumontuoti iš naujo, – aiškina KPD. – Departamentas, tiek surašydamas reikalavimus, tiek priimdamas darbus, reikalaus užtikrinti visų vertingųjų savybių išsaugojimą bei jo įgyvendinimą pagal suderinto projekto sprendinius, įskaitant spalvinius fasado ir jo atskirų elementų sprendimus, medžiagiškumą.“
Lukiškių aikštės pašonėje esanti Kražių kolonija, dažnai vadinama Motnvilos kvartalu – vienas pirmų Vilniaus mikrorajonų. Pernai balandį Kultūros ministras Simonas Kairys koloniją paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. S. Kairys savo feisbuke irgi išreiškė nuomonę dėl susidariusios situacijos.
„Balandį Montvilos koloniją paskelbiau valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Prabėgo vos keli mėnesiai – ir šio sprendimo svarba tapo dar didesnė. Būti kultūros paveldo objekto savininku reiškia ne tik privilegiją, bet ir tam tikras teises bei pareigas. Visada pasisakau už tai, kad paveldas būtų aktualizuojamas ir atitinkantis šiandienos visuomenės poreikius, kad į jo tvarkybą aktyviau įsitrauktų ne tik valstybė, bet ir verslas bei privatūs asmenys.
Bet tai nereiškia, kad tvarkant paveldo objektus galima kliautis logika „kuo pigiau, greičiau ir paprasčiau“. Tikiuosi, kad ir šiuo atveju Kultūros paveldo departamentas imsis visų būtinų priemonių daromai žalai sustabdyti, įvertinti ir panaikinti“, – rašė kultūros ministras.
Kražių kolonijos namų architektai idėjų sėmėsi iš angliškų kotedžų. Šis nedidelis gyvenamųjų namų kvartalas 1911–1913 metais pastatytas finansininko Juozapo Montvilos užsakymu. Namai turėjo bendrą vandentiekio siurblinę su vandens biologinio valymo įranga.
