Vilijampolės ir Marvelės krantus sujungsiančio tilto projektas pradėtas rengti prieš ketverius metus, o jo statybą planuota pradėti 2021-ųjų pavasarį.
Dabar jau aišku, kad darbai galėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2023-iųjų pavasarį, mat reikės laiko surengti rangovo konkursą, o jo laimėtojui – pasiruošti sudėtingo transporto mazgo statybai.
Architektūrinio konkurso laimėtojams teko koreguoti techninį projektą siekiant sumažinti darbų sąmatą. Projekto konkurso sąlygose nurodyta preliminari 30 mln. eurų suma yra gerokai nutolusi nuo tikrovės, ypač vertinant projekto apimtį.
Tilto statyba gali būti nepakeliama našta miesto biudžetui, todėl tikimasi ir Vyriausybės indėlio.
Nori išlaisvinti Senamiestį
Beveik 400 metrų ilgio tiltas bus statomas pagal bendrovės „Processoffice“ parengtą projektą „Santakos tiltas“, kuris konkurso metu surinko net 99 balus iš 100 galimų.
Tikėtina, kad ateityje statinys ir bus pavadintas Santakos tiltu, nes jis stovės netoli Nemuno ir Neries santakos, visai netoli Kauno senamiesčio. Kėdainių tiltu jis vadinamas dėl to paties pavadinimo gatvės.
Jungtis per Nemuną ties Kėdainių gatve jau 40 metų numatyta Kauno bendrajame plane. Kartą miesto valdžia projektą buvo prisiminusi, tačiau netrukus vėl padėjo į stalčių.
Svarbiausias pokytis pastačius tiltą susijęs su didžiuliais automobilių srautais, kurie dabar yra apgulę miesto centrą ir Senamiestį. Naujasis tiltas esą nukraus šiuos eismo srautus.
Pastarąjį kartą visiškai naujas tiltas Kaune buvo atidarytas 2015 metų pabaigoje – tai Panemunės tiltas. Jo statyba kainavo apie 30 mln. eurų ir užtruko daugiau kaip dvejus metus, nors šis statinys perpus trumpesnis negu būsimasis Kėdainių tiltas.
Vaizdas smarkiai nepasikeitė
Projektą rengusios bendrovės „Processoffice“ vadovas Vytautas Biekša pasakojo, kad visi pakeitimai susiję su poreikiu sumažinti tilto statybos kainą.
„Tiltas sutrumpėjo, sumažintas eismo juostų plotis, perdarytos atramos“, – vardijo architektas.
Pasak architekto V.Biekšos, išoriškai didelių pokyčių nematyti, jų galima įžvelgti tik tyrinėjant centrinę atramą, kuri atlieka tiek praktinę, tiek estetinę funkciją. Pagal atnaujintą projektą atrama bus mažesnė, tačiau ši naujovė galbūt net pagerins bendrą tilto vaizdą.
„Techniškai tai bus labai sudėtingas statinys, todėl būtina įvertinti visas aplinkybes“, – kalbėjo „Processoffice“ vadovas.
Jam šiek tiek nuostabą kelia anksčiau konkurso sąlygose nurodyta preliminari 30 mln. eurų tilto statybos kaina.
„Šis skaičius turbūt atsirado įvertinus anksčiau statytų panašių tiltų kainą“, – svarstė V.Biekša. Pasak architekto, Kėdainių tilto kaina gerokai skirsis nuo skelbtosios, mat pastaraisiais metais brango tiek statybinės medžiagos, tiek darbo jėga – šiems veiksniams padaryti įtakos neįmanoma.
V.Biekša tikisi, kad jau šiais metais bus išduotas tilto statybos leidimas.
„Kiek laiko truktų statyba? Užtikrinus finansavimą prireiktų iki 5 metų. Šiuo atveju pusmetis nieko nereiškia, nes transporto mazgas labai sudėtingas, jis bus naudojamas kelis dešimtmečius ar net šimtmetį, todėl būtina viską gerai apgalvoti ir įvertinti“, – kalbėjo V.Biekša.
Srautai gerokai persiskirstys
Architektas neabejojo, kad pastačius Kėdainių tiltą labai pagerės Šilainių ir Vilijampolės gyventojų susisiekimas su kitomis miesto dalimis, nuo transporto spūsčių pavyktų išvaduoti Karaliaus Mindaugo prospektą, Šv.Gertrūdos, Birštono bei Jonavos gatves.
Įprastinėmis sąlygomis per parą Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžą visomis kryptimis kerta apie 70 tūkstančių automobilių, iš kurių daugiau kaip pusę sudaro tranzitinis transportas. Didžiąją dalį šių srautų nuo miesto Senamiesčio nukreips naujasis tiltas.
Be to, pastačius tiltą atsiras nauja jungtis pėstiesiems bei dviratininkams, o tai dar labiau sutvirtins dviejų upių krantų saitus.
Architektas V.Biekša svarstė, kad galbūt Karaliaus Mindaugo prospektą iš plačios transporto arterijos būtų galima paversti nedidele miesto gatve, o atlaisvintus žemės plotus išnaudoti gyvenamųjų namų statybai.
„Taip dar labiau priartintume miestą prie upės“, – svarstė V.Biekša.
Daugiausia rūpesčių – dėl finansavimo
Tadas Metelionis, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
„Kėdainių tiltas yra labai svarbus Kauno miesto darnaus judumo plano elementas – jį pastačius atsirastų galimybė taikyti daugelyje Vakarų Europos miestų pasiteisinusią transporto taršos miestų centruose mažinimo priemonę – apsaugoti miesto Senamiestį ir istorinį centrą nuo tranzitinio automobilių srauto sukuriant efektyvius aplinkkelius.
Pirminiuose skaičiavimuose Kėdainių tilto su prietilčiais, užvažiuojamaisiais keliais, triukšmo sienelėmis ir kita susijusia infrastruktūra skaičiuojamoji kaina siekė 111 mln. eurų. Atlikus perskaičiavimus, optimizavus tilto važiuojamosios, pėsčiųjų dalies plotus, bendra skaičiuojamoji kaina – apie 69 mln. eurų.
Šiuo metu atlikta techninio projekto ekspertizė, projektas patvirtintas ir įkeltas į „Infostatybos“ sistemą statybos leidimui gauti. Planuojame, kad per mėnesį toks dokumentas bus gautas, tačiau prieš skelbiant rangos konkursą būtina išspręsti projekto finansavimo klausimus.
Per viešųjų pirkimų konkursus iki šiol pavykdavo daugelį darbų įsigyti gerokai pigiau, negu skaičiuodavo projektuotojai. Tačiau net ir tikintis rangą įsigyti 10–20 proc. pigiau, vien miesto biudžetui tokio objekto statyba būtų pernelyg didelė našta.
Juolab Kaunas šiuo metu įgyvendina kelis tikrai didelius ir ambicingus projektus, mieste vyksta daug tvarkymo darbų.
Tilto projektui įgyvendinti sieksime pritraukti visus įmanomus finansavimo šaltinius ir priemones. Tik po to bus galima kalbėti apie konkrečius terminus bei rangos konkurso datas.
Remiantis techninio projekto statybos organizavimo dalimi numatyta darbų trukmė – 4 metai ir 8 mėnesiai.“
