Naujo Klaipėdos bendrojo plano rengimas prasidėjo dar 2015 m. ir tęsiasi iki šiol. 2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė bendrojo plano koncepcijai, kurioje uosto plėtra buvo numatyta tik pietinėje miesto dalyje, toliau nuo gyvenamųjų rajonų.
Tačiau 2019 m., po konsultacijų su suinteresuotomis grupėmis, tarp jų ir daugeliu uosto įmonių, savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pritarė visiškai kitokiai bendrojo plano koncepcijai, kuri leidžia maksimalią uosto plėtrą. Jau šį rugsėjį Savivaldybės taryboje numatomas balsavimas dėl bendrojo plano varianto, kuriame tvirtinami sprendiniai neatsižvelgus į gyventojų ir bendruomenių ilgamečius skundus apie prastėjančius sveikatos ir gyvenimo kokybės rodiklius.
„Geriau jau neidealus bendrasis planas, nei ideali stagnacija“, – apie bendrojo plano rengimo procesą yra sakęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Tačiau iniciatyva „Mūsų Klaipėda“, vienijanti daugumą miesto bendruomenių asociacijų, architektų ir urbanistų, nesutinka su „neidealiu“ plano keitimo variantu. „Vienas svarbiausių valstybės ir Europos Sąjungos tikslų yra pristabdyti klimato kaitą bei užtikrinti žmonių gerbuvį. Urbanistinis planavimas turėtų tai atspindėti.
Dabar svarstomas planas leistų miškų naikinimą bei taršių uosto įmonių plėtrą centrinėje miesto dalyje. Bendrasis planas įsigalioja ilgam, jis sugriautų perspektyvas darnaus miesto raidai netolimoje ateityje“, – sako asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) vadovė Alina Andronova.
Siekdama suvienyti šiai bendrojo plano koncepcijai nepritariančias bendruomenių organizacijas, šių metų pavasarį asociacija KIDE viešai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Klaipėdos miesto merą, savivaldybės tarybą, administracijos direktorių ir miestiečius dėl bendrojo plano keitimo bei įkūrė iniciatyvą „Mūsų Klaipėda“. Jos pozicijai pritaria ir Klaipėdos bendruomenių asociacija, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, asociacija „Žalia banga“, daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žydintis kiemas“, „Sportininkų g. 12, Klaipėda“, „Gilija“, radijo stotis „RadijoGAMA“.
Girulių ir Smiltynės miškai vėl rizikos zonoje
Bendrąjį planą bendruomenės aktyviai kritikavo jau nuo jo rengimo pradžios. Dar 2018 m. Girulių bendruomenė kreipėsi į miesto tarybos narius kritikuodama naują bendrojo plano variantą. Bendruomenės buvo susirūpinusios dėl uosto plėtros neigiamo poveikio gyventojams ir efektyvių sprendimų trūkumo, planuojamų miško dalies kirtimų bei didinamo užstatymo Girulių teritorijoje. Daugumą bendruomenės pasiūlymų savivaldybės administracijos direktorius atmetė.
2020 m. Klaipėdos bendruomenės aktyviai rinko gyventojų parašus ir protestavo prieš Vyriausybės planus iškirsti iki 30 ha Girulių miško tam, kad būtų plečiamas geležinkelio tinklas uostui aptarnauti. Tuo metu bendruomenių reikalavimams pritarė ir miesto savivaldybė. Tačiau dabar svarstomame bendrojo plano variante Girulių ir Smiltynės miškų ruožose numatoma dar didesnė urbanizacija. Tai reiškia, kad, nors konkrečių statinių šis planas dar neatskleidžia, jo sprendimai sukuria sąlygas sunaikinti 46,82 ha Girulių-Melnragės miškų ir apie 19 ha Smiltynės miško.
„Planuojama miško žemę paversti užstatytomis „specializuotų kompleksų“ teritorijomis, tuo reikšmingai ir ilgam sunaikinant pajūrio gamtą, jo rekreacinius išteklius (statybas numatant iki pat vandens linijos), bloginant ekologinę situaciją, atimant gyventojų teises patekti prie pajūrio ir naudotis kol kas bendrais žemės ištekliais.
Taip iš esmės paminama visuotinai priimta darnaus vystymosi strategija, dabartinės kartos norų tenkinimui (miglotų kompleksų statyboms) aukojant ateities kartų galimybes naudotis pajūriu. Dešimtmečius apleisti pastatai Giruliuose tik patvirtina, kad poreikio viešiems kompleksams nėra, o po žodžiu „specializuotas“ maskuojama tiesiog gyvenamųjų namų kvartalų statyba, kaip Skautų g. kvartalo, ar „Žuvėdros“ stovyklos pavyzdžiuose“, – sako Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Mantas Daukšys.
Dėl planuojamos uosto plėtros būtų platinamos gatvės, panaikintas miesto stadionas
2017 m. Klaipėdos miesto tarybos patvirtintoje bendrojo plano keitimo koncepcijoje buvo numatoma miesto centre esančias uosto teritorijas paversti žmonėms draugiškomis zonomis bei didinti miesto gyventojų priėjimą prie Kuršių marių. Dabar svarstomame bendrajame plane tokia uosto konversija miesto centre ne tik kad nenumatyta, bet dalis miesto centro zonų būtų atiduodamos ilgalaikiam uosto įmonių naudojimui.
Tokius esminius plano pakeitimus savivaldybė grindžia Vyriausybės nutarimais bei aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais. Todėl siekdama, kad valstybinio lygmens sprendimai netrukdytų savivaldybės teritorijos planavimui, „Mūsų Klaipėda“ kreipėsi ne tik į miesto tarybą, bet ir į Aplinkos ministeriją.
„Mūsų Klaipėda“ yra ypač susirūpinusi dėl planuojamos Žiemos uosto teritorijos bei Klaipėdos miesto stadiono likvidacijos, šias erdves paverčiant uosto infrastruktūros zonomis. Žiemos uosto teritorija yra istoriškai svarbi miesto dalis, kurioje šiuo metu stovi įmonės KLASCO palapinės. Jos turėjo būti pašalintos pasibaigus miesto savivaldybės numatytam terminui, dar 2019 m., tačiau naujasis planas jas įteisintų ilgesniam laikui.
Negana to, šioje teritorijoje KLASCO krauna amonio nitrato trąšas, tokias pat medžiagas, kurios 2020 m. Beiruto uoste sukėlė katastrofišką sprogimą. Pati įmonė pripažįsta, jog laive kilus gaisrui dėl fizinių šių trąšų savybių ir grandininės reakcijos, sprogimo galimybė yra reali. Tokiu atveju beveik 25 tūkstančiai Klaipėdos miesto gyventojų atsidurtų pavojuje.
Uosto plėtra Klaipėdos centre taip pat keis miesto išplanavimą. Dėl išaugusio uostą aptarnaujančių sunkvežimių skaičiaus yra numatomas pagrindinių gatvių platinimas, o miesto centrinis stadionas būtų panaudotas uosto infrastruktūrai. Nors Klaipėdos savivaldybė pripažįsta, jog dėl uosto ir transporto Klaipėda yra labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Čia fiksuojamas didžiausias sergamumas ir trumpiausia gyvenimo trukmė.
Šiuo metu rengiamame Lietuvos Respublikos bendrajame plane numatoma statyti geležinkelio apvažiavimą už miesto ribų. Tuo tarpu Klaipėdos bendrasis planas numato ir toliau vykdyti uosto krovos darbus gyvenamuosiuose miesto rajonuose. „Mūsų Klaipėdos“ aktyvistai teigia, kad rengiamas valstybinis planas labiau atspindi miesto gyventojų reikalavimus ir prašo savivaldybės atsižvelgti į šią poziciją.
„Mūsų Klaipėda“ taip pat reikalauja sukurti perspektyvų planą, kuris jau dabar numatytų ateities uosto konversiją centrinėje miesto dalyje ir didintų prieigą prie Kuršių marių, kurtų socialiai gyvybingą ateities miestą. „Mūsų Klaipėda“ teigia, jog, atsižvelgiant į kitų Europos uostamiesčių pavyzdžius bei kylantį spaudimą ekonominio augimo mažinimui dėl klimato kaitos, svarstomo plano sprendiniai uosto plėtros atžvilgiu yra nepriimtini ir trumparegiški.
Klaipėdos bendrasis planas bus svarstomas rugsėjo pabaigoje
Dar šį mėnesį Klaipėdos miesto taryba rinksis priimti sprendimo dėl bendrojo plano keitimo patvirtinimo. Kartu su miesto bendruomenėmis iniciatyva prašo tarybos netvirtinti šio bendrojo plano. „Planas turi būti tučtuojau grąžinamas į sprendinių formavimo stadiją. Jos metu, dirbant išvien su Klaipėdos bendruomenėmis, miesto savivaldybė ir LR Vyriausybė turėtų sukurti Klaipėdos gyventojų interesus tenkinantį bendrąjį planą“ – sako Dalia Žukienė, asociacijos „Žalia Banga“ vadovė.
KLASCO išplatino pranešimą, kuriame paaiškino, kad iniciatyva „Mūsų Klaipėda“ savo prašyme Klaipėdos miesto savivaldybei netvirtinti miesto bendrojo plano keitimo, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją“ (KLASCO).
„KLASCO krauna tik Lietuvoje gaminamas trąšas, kurių gamybos metu amonio nitratas maišomas su inertinėmis medžiagomis – magnio nitratu. Vadovaujantis laboratoriniais tyrimais, šis junginys praktiškai neturi sprogstamųjų savybių,“ – sako KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.
Bendrovei jau ne kartą yra tekę paneigti kaltinimus dėl amonio salietros pavojingumo bei sandėliavimo. Beveik prieš metus, viešojoje erdvėje kilo susirūpinimas dėl Klaipėdos uosto krovos bendrovių kraunamų amonio nitrato trąšų.
Tuomet AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pakvietė suinteresuotas visuomenės grupes į ekskursiją, kur jos dalyviai galėjo savo akimis įsitikinti, kad KLASCO teritorijoje ir sandėliuose pavojingos medžiagos nėra sandėliuojamos – tai daryti draudžia įstatymai. Amonio nitrato trąšos, atvežtos iš gamyklos, yra pakraunamos tiesiogiai į laivą.
Dar kartą primename, kad KLASCO laikosi aukščiausių saugumo reikalavimų, keliamų veiklai, susijusiai su pavojingomis medžiagomis, o fasuotų amonio nitrato trąšų krovos procesas yra griežtai reglamentuojamas.
„Kalbėjimas apie menamą sprogimą – yra uosto ir miesto priešinimas, melaginga informacija ir nepagrįstas gyventojų bauginimas. Apie tai, jog bendrovės kraunamas fasuoto amonio nitrato mišinys nekelia pavojaus miestiečiams yra ir buvo žinoma, tačiau nepaisant visko, melas vis dar tebėra eskaluojamas. Tai daroma siekiant apjuodinti KLASCO, kuri kasmet vis daugiau investuoja į aplinkosaugos projektus bei šalia uosto esančios Vitės bendruomenės gerbūvį,“ – komentuoja bendrovės vadovas V. Štumbergas.
