Sovietmečiu Žirmūnuose visuomenei neprieinama buvo ir kareivinių teritorija, vadinama Šiaurės miesteliu.
Dalis teritorijos buvo vadinama Karo lauku, šioje vietoje vykdavo kariuomenės pratybos, paradai. Minėtu laikotarpiu čia buvo ir tankų dalinio karinė bazė (1945–1956 m. Šiaurės miestelyje buvo įsukūrusi 16-oji lietuviškoji divizija). Miestelyje taip pat buvo ir kareivių kultūros centras bei kino teatras.
11 Šiaurės miestelio gatvių buvo pavadintos garsių tarpukario Lietuvos karininkų, tokių kaip pirmojo žuvusio savanorio Povilo Lukšio, generolų Jurgio Kubiliaus ir Silvestro Žukausko, vardais. Taip pat atsirado Ulonų, Lakūnų, Apkasų, Rinktinės gatvės.
Per Šiaurės miestelio teritoriją yra žygiavusi ir Napoleono Bonaparto kariuomenė. Remiantis istoriniais šaltiniais, nustatyta, jog šioje vietoje ėjo Napoleono Didžiosios armijos gynybinės sistemos antroji linija, kurią sudarė apkasų ir redutų sistema.
2001 m. vykdant statybos darbus čia buvo rasta viena iš didžiausių Napoleono kariuomenės karių kapaviečių. Prancūzijos armijos palaikai buvo perlaidoti 2003 m. birželio mėn. Antakalnio kapinėse.
Po nepriklausomybės atkūrimo bei Tarybinės armijos pasitraukimo 1992 m., karinės bazės patalpas imta naudoti komercijai – čia įsikūrė įvairios parduotuvėlės, dirbtuvės, autoservisai. Dėl to, kad šiame dideliame plote nebuvo aiškių gatvių, o pastatai buvo tiesiog sunumeruoti korpusų numeriais, Šiaurės miestelyje naviguoti buvo sudėtinga.
1998–2005 m. daugelis Šiaurės miestelio pastatų buvo nugriauti ir suformuotas miesto gatvių tinklas (Ulonų, P. Lukšio, J. Kubiliaus, S. Žukausko, Žygio ir kt. gatvės). Didelė dalis Šiaurės miestelio teritorijos užstatyta gyvenamaisiais pastatais, taip pat čia įsikūręs prekybos centrų kompleksas.
