Kaip BNS sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, tokį sprendimą priėmę ekspertai antradienio popietę dar svarsto klausimą, ar į registrą įtraukti patį sostinės centre esantį P. Cvirkos skverą.
„Paminklui statusas nuimtas – pasiūlyta dar savaitė, kol viską įteisins registre. Vyksta intensyvi diskusija dėl skvero“, – BNS sakė V. Bezaras.
Anot jo, sprendimas dėl paminklo dar turės būti patvirtintas pakeičiant vertinimo tarybos aktą ir įregistruojant sprendimą Kultūros vertybių registre.
Nepriklausomų ekspertų taryba svarstė kultūros ministro Simono Kairio bei Vilniaus miesto savivaldybės prašymus. Sostinės meras Remigijus Šimašius pageidautų į registrą įtraukti patį P. Cvirkos skverą, kaip charakteringą neoklasicizmo stilistikos pavyzdį.
P. Cvirkos paminklo nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.
Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
Vicemeras Valdas Benkunskas komentavo, jog šis paveldosaugininkų sprendimas Vilniaus mieste labai lauktas, po jo savivaldybė pradės diskusijas dėl paminklo perkėlimo į kitą vietą.
Paminklo, anot vicemero, skvere neturėtų likti rugsėjo viduryje. Dėl skvero galutinai neapsispręsta, jis bus saugomas ir toliau, tačiau nesutariama dėl jo vertingųjų savybių ir kokie pokyčiai jame bus galimi. Paminklas greičiausiai keliaus į Lietuvos nacionalinį muziejų, kuris ketina perimti ir Žaliojo tilto skulptūras, o ateityje įrengti muziejų po atviru dangumi.
„Vilniuje paminklai statomi didvyriams, ne kolaborantams. Jo turėjo nelikti jau prieš 30 metų“, – kalbėjo vicemeras.
Jokių užstatymų skvero teritorijoje nebus – būtent to labiausiai baiminasi vilniečiai.
Po Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo išbraukti rašytojo Petro Cvirkos paminklą sostinėje iš Kultūros vertybių registro kultūros ministras Simonas Kairys aiškino, kad jo išnagrinėto prašymo tikslas ir buvo nebetaikyti valstybės apsaugos šiam objektui.
„Mano tikslas buvo, kad šis paminklas, kuris tikrai kalba ne apie nuopelnus literatūrai, ne apie nuopelnus kultūrai, o tiesiog yra sovietinės politikos simbolis, tai kad jo šiuolaikinė Lietuva nesaugotų kaip valstybės kultūros vertybės“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo S. Kairys.
Kultūros ministras sako, kad tolesnis paminklo likimas yra Vilniaus miesto savivaldybės rankose. Visgi jis tuo pačiu pabrėžė, kad laikas priimti sprendimus jau atėjo.
„Reikia apsispręsti, ar mes jį norime gerbti kaip rašytoją ar mes šitą objektą traktuojame kaip blogą dalyką, rodantį tikrai bjaurų mūsų istorijos laikotarpį. Situacija yra labai paprasta: arba mes sakome, kad jis mums tinka, arba mes sakome, kad jis mums netinka“,– teigė S. Kairys.
