Neseniai šį istorinį pastatą kartu su investiciniu projektu įsigijo nekilnojamojo turto vystytojai iš Kauno, kurie per dvejetą metų pasiryžę atgaivinti kurhauzą ir paversti jį viešbučiu su apartamentais, restoranu, teniso kortais, sutvarkyti aplinką.Tai gali tapti vienu esminių postūmių siekiant įpūsti ugnies ir Klaipėdos podukra pagrįstai vadinamai visai Smiltynės vasarvietei, kuri niekaip neišsivaduoja iš sovietinio palikimo bei daro gėdą Kuršių nerijai.
Kauniečių indėlis
Tarpukariu klestėjusi ir moderniu kurortu tapusi Smiltynė nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo taip ir nesulaukė deramo Klaipėdos valdžios dėmesio, todėl šiai vasarvietei lipdoma nemylimos uostamiesčio podukros etiketė.
Tai yra paradoksalu, nes pažintis su nuostabiąja Kuršių nerija absoliučiai daugumai žmonių prasideda būtent Smiltynėje, kuri turėtų tapti vizitine UNESCO saugomos teritorijos etikete.
Deja, lankytojus pasitinka sovietmečio tvaikas: išsiklaipiusios plytelės, nosį riečiantis smarsas iš baisių lauko tualetų, gelžbetoninė ir trupanti krantinė ir daugybė kitų rūpestingo šeimininko rankų nemačiusių erdvių.
Nėra net elementarių gėlynų ar kitokių estetinį vaizdą kuriančių puošybos elementų. Klaipėdos miesto savivaldybės politikai ir valdininkai sugeba tik skėsčioti rankomis aiškindami, kad juos esą varžo įvairūs Kuršių nerijos nacionalinio parko, paveldosauginiai dokumentai, reikalavimai, draudimai.
Jie kažkodėl netrukdo vystytis Neringos savivaldybės teritorijoje esantiems kurortams.
Šveicariškų vilų ir jugendo stiliaus Smiltynės kurhauzas – pagrindinis vasarvietės simbolis, pastatas, kurio fasadas matyti iš kito kranto. Šis XX a. pr. statytas objektas jau keletą dešimtmečių stovi apleistas, prižiūrimas sargo ir tik kosmetiškai patvarkytas.
2006-aisiais kurhauzą kaip įdomų investicinį projektą vystymui įsigijo Kaune registruota bendrovė TVB. Verslininkai įdėjo nemažai pastangų, siekdami atgaivinti šią istorinę erdvę: buvo atlikti archeologiniai tyrimai, užsakyta ir parašyta istorikų mokslinė apybraiža, iš kolekcininkų pirkti net senieji atvirukai su kurhauzo vaizdais.
Taip pat parengtas ir nekilnojamojo turto investicinis, techninis projektai, detalusis planas, gautas statybos leidimas paveldo tvarkybai.
Pagal verslininkų planus 1,34 ha žemės sklype (jis priklauso valstybei) galima modernizuoti pagrindinį pastatą, kuriame yra 25 apartamentai, rekonstruoti svečių namus su 6 apartamentais.
Taip pat numatyta galimybė atnaujinti restorano patalpas, įrengti SPA centrą, teniso kortus, 25 vietų automobilių stovėjimo aikštelę ir kt.
Tačiau dėl įvairių aplinkybių kurhauzo atgaivinimo darbai fiziškai nevyko, o 2019-aisiais objektas kartu su investiciniu projektu jau atsirado rinkoje ir buvo parduodamas už 1,6 mln. eurų.
Nors ir būta susidomėjimo, nemažai nekilnojamojo turto vystytojų galbūt atbaidė ne kaina, o aplinkybė, jog kurhauzas ir visa aplinka – kultūros paveldo vertybė, todėl bet kokie darbai turės būti atlikti juos suderinus su Kultūros paveldo departamentu (KPD), išsaugant vertingąsias pastato savybes.
Kurhauzo plotas – 1 143 kv. metrų, greta numatytų įrengti svečių namų (buvusios katilinės) – 111 kv. metrų.
Ledai pralaužti šiemet: bendrovės TVB atstovai „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad kurhauzas šią vasarą galų gale parduotas, o naujieji jo savininkai pasiryžę įgyvendinti pirmtakų užsibrėžtus tikslus.
Tiesa, sandorio sumos senieji objekto šeimininkai atskleisti nenorėjo.
Tikisi pagalbos
Naujieji kurhauzo savininkai kol kas neskubėjo žarstytis ateities vizijomis, tačiau „Vakarų ekspresą“ patikino, jog pirkinys nebus „marinuojamas“ ir jau šį rudenį startuos statybų darbai.
„Bendra investicinio projekto suma kartu su įsigytu objektu ir jo rekonstrukcija, restauracija sieks apie 4,5 mln. eurų. Planuojame viską sutvarkyti per dvejus metus.
Puikiai suvokiame, kad įsigijome unikalų pastatą su išskirtine istorija, kuriai bus skiriama daug dėmesio. Pastato paskirtis – viešbutis su apartamentais. Bus įrengti ir teniso kortai, pirmajame aukšte, autentiškoje aplinkoje – buvęs restoranas.
Laukia daug darbų, nes reikės sutvarkyti ir aplinką. Labai tikimės Klaipėdos valdžios pagalbos, nes laukia tikrai neeilinis iššūkis.
Būtų puiku, jei uostamiestis prisidėtų sutvarkant laivų prieplauką šalia kurhauzo, tada žmonės galėtų patogiai, saugiai atplaukti prie pat viešbučio, restorano, kaip senais laikais“, – „Vakarų ekspresui“ sakė vienas iš naujųjų kurhauzo savininkų, Kauno verslininkas Paulius Tamošiūnas.
Jis tikino, jog bendrovės TVB surinkta istoriografinė, istorinė medžiaga – labai vertinga, tad ji dabar yra analizuojama bei svarstoma ateityje atsižvelgti į kurhauzo aukso amžiaus laikų tradicijas.
„Žinome, kad buvo ir vasaros lauko estrada, yra išlikęs baseinėlis su buvusiu fontanu, kurhauze vyko išskirtiniai kultūriniai renginiai, koncertai. Visa tai yra svarbu. Dabar pirmiausia reikia sutvarkyti patį pastatą, aplinką, o tada bus galima galvoti ir apie renginius“, – svarstė P. Tamošiūnas.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas „Vakarų ekspresui“ teigė, jog faktas, kad Smiltynės kurhauzas pagaliau bus sutvarkytas ir iš pastato vaiduoklio virs reprezentaciniu vasarvietės viešbučiu, yra labai džiuginantis.
„Smiltynė verslui atrodo kaip rizikinga vieta investicijoms dėl itin jautrios teritorijos statuso, todėl malonu, kad naujieji savininkai rado drąsos rizikuoti ir mato viziją.
Labai tikiuosi, kad kurhauzo atgaivinimo pavyzdys įkvėps, duos pasitikėjimo ir kitiems verslininkams vystyti savo planus. Klaipėdos miesto savivaldybė tikrai padės, kuo tik galės.
Puikiai suvokiame, kad ypatingą aurą turintis ir atgimęs Smiltynės kurhauzas gali būti labai rimtu atspirties tašku, atverstu nauju lapu vystant ir pačią rekreacinę teritoriją, ją sutvarkant, prižiūrint“, – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Grubliauskas.
Svarbiausia – gyvybė
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Almantas Mureika pabrėžė, kad Smiltynės kurhauzui galioja griežti tvarkybos reikalavimai.
„Turės būti išsaugotos vertingosios savybės. Labai džiugu, kad pagaliau atsirado verslininkai, kurie ryšis investuoti pinigus ir galų gale sutvarkyti šį unikalų objektą.
Net nežinau, turbūt jau tris dešimtmečius mes girdime, kad vis planuojama, vis ruošiamasi, o dabar tai gali virsti kūnu. Būtų labai gražu ir įlankėlę prie kurhauzo sutvarkyti, kad žmonės galėtų atplaukti ir saugiai prisišvartuoti, kaip prieškariu“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Smiltynės seniūnaitė Inga Dailidienė kurhauzą pavadino visos vasarvietės širdimi.
„Jį jau seniai reikėjo sutvarkyti, restauruoti, nes tai – Smiltynės dominantė. Niekaip nesuprasdavome, kodėl tokios svarbos ir toks didelis, išskirtinis pastatas vis stovi apleistas, prižiūrimas tik sargo.
Kažką kosmetiškai paremontavo, tai nors tiek gerai, bet vis viena kurhauzas buvo apleistas. Jei pavyko jį parduoti verslininkams, kurie pasiryžę investuoti jau nebe į dokumentų rengimą, o į pačią tvarkybą, tai yra nuostabi naujiena Smiltynei.
Mums net nesvarbu, ar ten bus viešbutis su poilsiautojais, restoranu, ar apartamentai su gyventojais, svarbiausia, kad kurhauzas būtų gyvas. O jei verslininkai dar ir restoraną atgaivintų, kuriame visi norintys galėtų apsilankyti, būtų dar puikiau.
Aš net neabejoju, kad ir pačios Smiltynės vaizdas pasikeis, kai bus deramai sutvarkyta kurhauzo aplinka“, – „Vakarų ekspresui“ sakė ji.
Smiltynės kurhauzo rekonstrukcijos projektą, detaliojo plano koncepciją parengė architektė Laima Šliogerienė, kuri taip pat yra ir Palangos kurhauzo projekto autorė. Anot architektės, labai svarbu, jog naujieji savininkai pagal galimybes atsižvelgtų į istorinę objekto paskirtį.
„Ten turėtų būti restoranas, lauko kavinė, vykti kultūrinis gyvenimas. Būtų labai gražu, jei pavyktų tuos istorinius atspindžius realizuoti. Bet kokiu atveju džiugu, kad šis objektas prisikels naujam gyvenimui ir nebe darkys, o puoš visą Smiltynę.
Pažvelkime, kaip nuostabiai atrodo Juodkrantė, kai buvo rekonstruoti, sutvarkyti istoriniai jos viešbučiai. Ne visuose yra restoranai, pavyzdžiui, pirmajame šio kurorto viešbutyje „Flora“- gyvenamieji apartamentai, tačiau šis objektas – gyvas, prižiūrimas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė ji.
Smiltynės kurhauzas 1900-1944 metais buvo prabangus viešbutis (turėjo 60 kambarių), kuriame tuo metu buvo naujovės – karšto vandens vonios ir apšvietimas, taip pat veikė telefonas.
Po Pirmojo pasaulinio karo, prancūzų valdymo metu, nuo 1920 m. iki 1923 m. veikė lošimo namai. Labiausiai kurhauzas suklestėjo Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą: jis buvo tapęs vasaros kultūrinių renginių flagmanu, garsėjo savo virtuve, sodo restoranu, lauko kavine.
Kurhauze koncertavo tokie estrados grandai kaip operos solistas Kipras Petrauskas, violončelininkas iš Vokietijos Kurtas Engertas, pasirodymus rengė to meto fenomenas, valstybinis Radiofono orkestras ir kt.
Per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m., kurhauze buvo apsistoję pabėgėliai, pokariu įsikūrė klaipėdiečių šeimos. 1979 m. atliktas kapitalinis remontas (jo metu sunaikinta nemažai autento), o baigus rekonstrukciją kurhauze įsikūrė „Klaipėdos“ viešbučio filialas su kavine „Smiltynė“. Kurhauzo papėdėje pastatyta Algirdo Boso skulptūra.
