Reformatų sodas atgims naujam gyvenimui

Prieš Reformatų sodo sutvarkymą jis labiausiai tarnavo tik kaip pėsčiųjų tranzitinė teritorija, o tamsiuoju paros metu ši vieta nebuvo itin saugi. Sodo teritorija, juosianti Senamiestį tarsi amfiteatrą, ir tuo pačiu atskirianti jį nuo Naujamiesčio, neatliko savo funkcijos nei kaip rekreacinis želdynas, nei kaip patraukli viešoji erdvė, o jos potencialas toli gražu iki galo nebuvo atskleistas, tad buvo nuspręsta imtis darbų ir sutvarkyti šią unikalią miesto vietą.

Vilniaus miesto savivaldybei parengus projektą ir gavus finansavimą sodas sutvarkytas atskleidžiant šios unikalios teritorijos svarbiausias vertybes: reformatų istorijos palikimą ir želdyną, buvo įrengti suoliukai, takeliai, poilsio zonos ir vaikų žaidimo aikštelė, tad dabar parko lankytojai gali džiaugtis kokybišku poilsiu ir saugumu. Be to, siekiama atgaivinti želdyną, suformuojant geresnes sąlygas esamiems medžiams ir sode gyvenantiems paukščiams.

Sutvarkius Reformatų sodą jis tapo laisvalaikio, poilsio, kultūros ir istorinio pažinimo erdve, prieinama ir artima kiekvienam vilniečiui ir miesto svečiui. Dėl didelio lankytojų srauto ir pageidaujamų teikti paslaugų atsiras daugiau darbo vietų smulkiesiems verslininkams, kursis naujos darbo vietos.

Reformatų sodo projektas buvo ne kartą keičiamas atsižvelgus ir į miestiečių išreikštas pastabas: kartu su aplink sodą gyvenančiomis bendruomenėmis ir kitais vilniečiais buvo koreguojamas projektas ir nuspręsta išsaugoti daugiau medžių, atsisakyta sodo aptvėrimo, rasta tinkamiausia vieta paminklui, pakoreguota tranzitinių takų sistema, jiems parinkta kieta danga.

Buvo išgirstas ir vilniečių siūlymas nesegmentuoti skvero, o siekti universalumo: nuspręsta, jog Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato komplekso teritorija su sakralia zona, kurioje 1982–1983 m. išgriautos kapinės, buvo įamžinta ir išskirta kraštovaizdžio priemonėmis, tačiau likusių sodo erdvių funkcijos iš esmės nebuvo keičiamos – perkėlus vieną iš pagrindinių takų, gerokai padidėjo pievos plotas, kurioje miestiečiai gali laisvai rinktis, ką veikti, o kitoje kapinių pusėje įrengta tik vaikų žaidimų zona. Likusi teritorija liko visiškai universali įvairioms veikloms.

Dalis vilniečių atnaujintame projekte siūlė eksponuoti ir 1983 m. metų projekto betoninių laiptų fragmentą, šalia pateikti informaciją apie tarybinių ir Nepriklausomybės laikų įamžinimo ženklų ir reljefo transformacijos istoriją.

Vis dėlto Valstybinė kultūros paveldo komisija rekomendavo sovietinio tipo laiptų fragmento nelaikyti saugotina vertybe, todėl nuspręsta sode išlaikyti vientisą reformatų dvasią.

Įgyvendinant Reformatų sodo projektą buvo maksimaliai išsaugomi vertingiausi medžiai. – Visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurią sudaro nepriklausomi ekspertai, visuomenininkai, apžiūrėjo kiekvieną sodo medį ir pateikė savo rekomendacijas.

Koreguojant takų tinklą ir kitus sprendinius, stengtasi atsižvelgti į minėtos komisijos siūlymus ir maksimaliai sumažinti šalinamų brandžių medžių skaičių, išsaugoti vertingą ekosistemą, papildant ją pavėsį toleruojančiomis augalų rūšimis.

Istorinės sąsajos ir jų išsaugojimas Reformatų sode labai svarbus dabartiniams reformatų tikintiesiems. Tinkamiausia vieta paminklui buvo rasta savivaldybei pasiūlius pagrindinį taką į sodą iš Pylimo gatvės pusės perkelti arčiau Reformatų bažnyčios pastato, išryškinant bažnyčios ir Sinodo vizualinį kontaktą bei šių pastatų ašyje ir parko pagrindinių takų susikirtimo vietoje aikštelėje įkomponuojant paminklą.

Projektui „Kultūrinį – istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ įgyvendinti reikės 2,4 mln. Eur, 2,18 mln. Eur skirta iš Europos regioninės plėtros fondo.