Skirtingais laikotarpiais kūrėjus ir visuomenę masino tos pačios erdvės
Parodoje „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ muziejaus lankytojai turės progą susipažinti su tikrove taip ir netapusiomis miesto vizijomis. Vilnius nuolat mainosi, tačiau būtent praėjusio šimtmečio metu miestą nuolat drebinusios negandos Vilniaus veidą tiesiogine prasme sulipdė iš naujo. XX amžiuje politinė valdžia Vilniuje keitėsi net dešimt kartų, tačiau nepaisant įvairiausių ideologijų ir režimų, politikai, miesto planuotojai ir architektai žadėjo Vilnių paversti geresniu miestu, sukurti geresnį pasaulį ir geresnę visuomenę.
Jie tikino, kad didelio masto miesto pertvarkos gali išspręsti visuomenės problemas, tad XX amžių ženklina daugybė urbanistinių ir architektūrinių utopijų, vizijų ir neįgyvendintų projektų.
Parodos lankytojams prieš akis iškils dar nematytas Vilnius – nuo alternatyvių pasiūlymų kūrėjų bei visuomenės vaizduotę vis dar kurstančioms erdvėms, tokioms, kaip Lukiškių aikštė ar Tauro kalnas, iki miesto rotušės portiką remiančių, realybe taip ir netapusių paminklų maketų. Savotiškomis „įtampos vietomis“ galima laikyti ir objektus, kurie buvo projektuojami prieš šimtmetį, tebeprojektuojami dabar, tačiau mieste vis dar neatsirado, pvz. stadioną.
Parodos kuratorės – architektūros istorikė, profesorė dr. Marija Drėmaitė ir menotyrininkė, Vilniaus muziejaus direktorė dr. Rasa Antanavičiūtė – ne vienerius metus tyrinėja sostinės bei kitų miestų viešąsias erdves ir urbanistiką.
„Parodoje pristatome daugiau kaip šimtą XX amžiuje sukurtų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių ir inžinerinių projektų, kurie galėjo pakeisti Vilnių, bet taip ir liko popieriuje. Kai kurie jų buvo per drąsūs, kai kurie – utopiniai, kai kurie – kurioziški.
Daugelis netapo tikrove dėl lėšų ar laiko stygiaus. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, tam tikri Vilniaus viešosios erdvės sprendiniai atrodo tarsi užkerėti. Kviečiame pačius žiūrovus spręsti, kurių projektų Vilniui trūksta, kurie jį būtų pagražinę, o kurie būtų tapę galvos skausmu“, – sako parodos kuratorės.
Tarpkontinentalinio susisiekimo mazgas
Vienas iš žymiausių dvidešimtojo amžiaus Lietuvos architektų, palikęs įspaudą tiek Kauno, tiek Vilniaus peizažuose, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis teritoriją, kurioje įsikūręs Vilnius, siekė paversti pasauliniu centru. „Vilnius yra tokioje geografinėje padėtyje, kur susidaro didžiojo tarpkontinentalinio susisiekimo mazgas, ligi šiol tinkamai neišnaudotas dėl politinių sąlygų. Didžiųjų kelių susikryžiavimas duoda impulso mūsų sostinei augti ir plėstis“, – 1940 metais rašė architektas.
Neįgyvendintų projektų peržiūra leidžia pajusti skirtingų laikmečių dvasią, pažinti alternatyvias Vilniaus vystymo galimybes, geriau suprasti miesto formavimą apskritai. Svarbu, kad planavimas ir ateities vizijos skleidžia pozityvią kūrybinę energiją – projektuojant visuomet svajojama apie geresnį rytojų.
„Pristatomos vizijos gali padėti XXI amžiaus architektams, urbanistams, menininkams ir miesto vystytojams kurti patogesnę ir tvaresnę sostinę“, – teigia parodos kuratorės.
Vilniaus muziejaus salėse bus eksponuojami brėžiniai, maketai, kai kurių pastatų 3D modeliai Vilniaus žemėlapyje, foto ir video manipuliacijos. Vaikai iš specialiai pagamintų kaladėlių galės pastatyti savo ateities Vilnių. Rudenį parodos turinį papildys išsami neįgyvendinto Vilniaus knyga, paskaitų bei susitikimų ciklas bei virtualus maršrutas, kurį bus galima išbandyti ir tikrovėje.
Paroda duris lankytojams atveria liepos 21 d., Vilniaus muziejuje, Vokiečių g. 6. Paroda veiks iki 2022-ųjų sausio 9 dienos.
