Visas nagrinėjamas sklypas yra 5 ha ploto, projekte nagrinėjama 2 ha ploto sklypo dalis. Sklypas yra senų gamyklų konversijos teritorijoje ir patenka į „Architektūros parką“, tik jis yra ne pagrindinėje šio parko dalyje, o už Drujos gatvės. Šioje „Architektūros parko“ dalyje dauguma objektų jau yra suprojektuoti arba statomi, neišvystytas yra tik nagrinėjamas sklypas.
Šiuo metu sklype yra esamas gamybos, pramonės paskirties pastatas, kuris bus rekonstruojamas.
Užsakovo užduotyje numatytos dvi paskirtys – gyvenamoji ir komercinė, nagrinėjamą sklypo dalį pasiūlyta suskirstyti į dvi mažesnes dalis, kurios savo parametrais būtų artimos aplinkiniams kvartalams ir sykiu atskirtų dvi būsimas funkcijas.
Kvartalas suskirstytas į dvi dalis: toliau nuo Drujos gatvės, kvartalo gilumoje, projektuojami gyvenamieji namai, o arčiau Drujos gatvės – prekybos centras ir biurai.
Tiek gyvenamajai ir komercinėms paskirtims, tiek ir komercinėje dalyje prekybinei ir administracinei paskirtims norėta suteikti skirtingą architektūrinę išraišką, sykiu turinčią bendrumo. Komercinėje dalyje gana stipriai išreikštas vertikalus skaidymas, tik prekybinė dalis yra grubesnė, o administracinė grakštesnė.
Komercinės dalies fasaduose atsiskleidžia daugiaplaniškumas, antras aukštas yra šiek tiek atitrauktas, iš skirtingų rakursų kitame plane matomi ir aukštesni pastato tūriai. Administracinė dalis turi vidinį uždarą kiemą ant prekybinės dalies stogo, jis atitvertas nuo gatvės triukšmo, suformuojama jauki erdvė biuro darbuotojams.
Gyvenamosios dalies fasadai yra geometriškai paprasti, kokybiškam gyvenimui skirti dideli langai, langų dydžiai vienodi, įvairovę fasadams galėtų suteikti balkonų sprendimai (išdėstymas, medžiagiškumas). Viso kvartalo fasadams būtų naudojamas surenkamas gelžbetonis, metalas, medis, klinkeris, detalesnių sprendimų dar nėra.
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio žodžiais, nagrinėjamoje teritorijoje ši kvartalo dalis buvo didžiausias klausimas miesto savivaldybei, nes aplinkiniai kvartalai jau yra tvarkomi. Anksčiau šioje vietoje buvo išduotas statybos leidimas rekonstruoti esamus sandėlius į prekybos centrą, kuris būtų labiau panašus į aštuoniasdešimtų metų prekybos bazę.
Miesto savivaldybė labai pozityviai vertina tai, kad numatyti gana drastiški pokyčiai šioje vietoje, teritorija suskaidyta priimtino dydžio kvartalais, atsirado galimybė suformuoti gatvių išklotines, suformuoti jaukias vidines erdves.
Taip pat gerai, kad nėra mėgdžiojama tipiška XIX a. stilistika, kvartalai statomi tik perimetru, kiekvienas kvartalas yra šiek tiek kitoks, išlaikomas erdvių diferenciacijos principas, viešosios erdvės supa kvartalą arba „subkvartalą“.
Urbanistine prasme toks kvartalų vystymas yra tinkamas ir savivaldybė nenorėtų, kad vystytojas atsitrauktų nuo šios vizijos ir grįžtų prie pirminės. o Vyriausiasis miesto architektas patikslino, kad statinių bendrieji rodikliai buvo skaičiuojami tik tam tikrai sklypo daliai miesto savivaldybės nurodymu, nes visą sklypą sudaro 4 kvartalai, o bendri rodikliai neparodo atskiro kvartalo rodiklių, kurie yra svarbūs. Vėlesniame etape turėtų būti pateikti viso sklypo statinių bendrieji rodikliai.
Vilniaus regioninė architektūros taryba, išnagrinėjusi projektinius pasiūlymus, priėjo prie išvados, jog projektas atitinka architektūros kokybės urbanistinio integralumo kriterijų su išlyga.
Kadangi tai yra pradinis projektavimo etapas, tokie esminiai urbanistiniai sprendiniai kaip sklypo dalies suskaidymas į du kvartalus, kvartalų dydžiai, masteliškumas, numatomos naujos gatvės, užstatymo tankis, intensyvumas ir morfotipas, siūloma pastatų paskirtis yra tinkami šioje vietoje.
Kiti sprendiniai – funkcinis ryšys su gretimais kvartalais ir artima miesto aplinka, judėjimo srautai, architektūrinė išraiška negali būti įvertinti, nes nepateikti detalesni projekto sprendiniai ir jų santykis su aplinka. Komercinės dalies biurų korpusų tūriai, jų skaidymas, aukščiai, orientacija maksimaliai užstoja gamtines kalvas žvelgiant iš įvairių apžvalgos vietų, pernelyg sumažina „prašviečiamumą“, siūlomam sprendimui trūksta argumentų.
Taryba projekto autoriams siūlė išnagrinėti administracinės dalies tūrių kitus galimus variantus, atsižvelgiant į gamtinių kalvų matomumą iš įvairių apžvalgos taškų, ypatingai iš artimesnių, pagrįsti pasirinktą tūrinį sprendimą aiškiais bei įtikinamais argumentais.
Įvertinti būsimus transporto srautus ir stengtis sumažinti jų poveikį. Detalizuojant transporto judėjimą, vengti sprendinių, neužtikrinančių eismo saugumo (gatvių sankryžų „prasislinkimas“, automobilių stovėjimas statmenai gatvės), numatyti patogų prekybos centrą aptarnaujančio sunkiojo transporto privažiavimą, sunkiojo transporto srautus labiau atskirti nuo gyvenamosios dalies.
Nagrinėjamoje teritorijoje išnagrinėti viešųjų erdvių poreikį prie administracinės ir prekybos dalių. Detalizuojant fasadų estetiką, medžiagiškumą, siekti aukštos kokybės ir išskirtinumo.
Projektuojant „Architektūros parko“ teritorijoje ieškoti inovatyvių ar netradicinių sprendimų.
