„Miestai plečiasi. Dėl to didėja tarša, triukšmas. Nenuostabu, kad daugelis Europos miestų pradeda eiti tvarios miestų plėtros keliu. Pastatai turi ne tik įsilieti į esamą kraštovaizdį, bet taip pat jų statybos turi būti kuo tvaresnės. Kitu atveju – bus susilaukta priešpriešos iš visuomenės. O to nenori nei vienas statytojas“, – teigė Martynas Mačiulis. Pasak vadovo, vienas iš tvariausių plėtros būdų – konversija – apleistų teritorijų, pastatų atnaujinimas.
„Daugelyje miestų turime apleistų, neišnaudojamų teritorijų, kurios darko kraštovaizdį. Šios vietos dažniausiais ir yra palankiausios tvariai plėtrai. Žinoma, norint plėtoti šias teritorijas, konversijos būdu jas prikeliant naujam gyvenimui, būtina išsaugoti kultūrinį paveldą ir konkrečios teritorijos identitetą“, – sakė M. Mačiulis.
UAB „Aplan“, AB „Klaipėdos nafta“ užsakymu, nenaudojamai sporto salei rekonstruoti pateikė kaip tik tokios konversijos sprendimą. Apleistas šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje, Melnragėje, industrinėje teritorijoje, Burių g. 5 esantis ir ilgus metus apleistas sporto paskirties pastatas bus rekonstruotas į administracines patalpas.
Į šiaurę ir šiaurės rytus nuo sklypo tęsiasi Melnragės miškas ir kitų medžių ir krūmų želdiniai, todėl naujo pastato projektas kurtas, kad kuo labiau įsilietų į gamtą. Pasak M. Mačiulio, apleistas pastatas stipriai gadino Klaipėdos kraštovaizdį, o naujasis pastatas dėl savo koncepcijos ir sprendimų darniai į jį įsilieja.
„Rekonstruojamos senosios sporto salės architektūrinė būklė yra ne tik morališkai pasenusi, neatitinka užsakovo poreikių nei fizine, nei estetine prasme, bet ir mažai dera prie aplinkos užstatymo. Šioje teritorijoje dominuoja gamtos ir specifiniai urbanistiniai objektai: jūra, miškas, Klaipėdos švyturys, naftos produktų talpyklos.
Visa tai nulėmė pastato formą bei koncepciją. Projektuodami pastatą stengiamės sukurti stiprią jungtį su gamta ir jį tarsi panardinti į aplinką“, – sakė M. Mačiulis.
UAB „Aplan“ administracinės paskirties pastatui parinko minimalistinę, tačiau dinamišką formą. Jos skiriamasis bruožas – apvalios formos stogas su elipsiniu atriumu. Siekiant sujungti gamtinę ir industrinę aplinką, pastatas bus skaidomas vertikalių žaliuzių sistemos fasadu, kuris, derėdamas su aplinka, sukurs bangavimo efektą.
„Kai stebėjimo taškas nuolat juda (pro šalį einant, važiuojant žmogui, plaukiant laivui), žaliuzių fasadas sukuria dinamišką banguojančio vandens arba besipinančių šakų efektą, primenantį šalia esančių Baltijos jūros arba Melnragės miško masyvus. Tai vienas iš įdomiausių mūsų sprendimų, kuriuo pastatas dar labiau integruojamas į aplinką, kurioje jis stovės“, – teigė įmonės vadovas.
Tikimasi, kad šis pastatas ne tik sukurs pridėtinę vertę užsakovui, bet ir taps geruoju tvarios miestų plėtros pavyzdžiu.
