„Sprendimą dėl A. Smetonos paminklo idėjos realizavimo Palangoje turi priimti patys šios idėjos autoriai“, – BNS antradienį teigė kultūros ministro atstovė spaudai Viktorija Vitkauskaitė.
„Jeigu menininkai ir Palangos savivaldybė sutars dėl paminklo realizavimo Palangoje, iš Kultūros ministerijos pusės nėra matoma kliūčių šiam sumanymui įgyvendinti. Šiuo metu laukiame menininkų apsisprendimo“, – pridūrė ji.
Vienas paminklo idėjos sostinėje autorių Gediminas Antanas Sakalis BNS teigė kol kas nekomentuosiantis paminklo statymo Palangoje klausimo, tačiau jis taip pat sakė, kad jų netenkintų, jeigu paminklas nebūtų statomas Vilniuje.
„Čia dar kol kas be komentarų, bet ar mus tenkintų nestatyti paminklo Smetonai Vilniuje, tai netenkintų“, – sakė vienas paminklo idėjos autorių.
Jis taip pat teigė nesuprantantis Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos.
„O kaip jūs vertinate Vilniaus savivaldybės poziciją nevykdyti Vyriausybės nurodymo statyti Smetonos paminklą Vilniuje?“, – kalbėjo G. A. Sakalis.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad sostinės sprendimai dėl paminklo A. Smetonai yra apgailėtini.
„Tai apgailėtina. Nemanau, kad sostinė nenori. Nenori sostinės meras ir valdančioji dauguma. Vytis – Kaune, Smetonos paminklas – Palangoje, nacionalinis stadionas – Kaune, koncertų salė – kažkur irgi turbūt Klaipėdoje. Sostinę irgi gal reikėtų reikėtų kažkur kitur perkelti?“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
„Tai yra apgailėtina. Kai pirmojo prezidento paminklas, kuris buvo pasirinktas nesikišant politikams ir parinkta vieta, ir meninis išpildymas parengtas, neranda vietos sostinėje, tai yra apgailėtina“, – pridūrė jis.
Palangos savivaldybė balandžio pabaigoje pranešė esanti pasiruošusi įgyvendinti Vilniuje sustabdytą paminklo tarpukario prezidentui A. Smetonai projektą, kadangi jis glaudžiai susijęs su Palanga.
Dėl to kurorto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi ir į šalies vadovus bei teigė, kad sulaukus valstybės finansavimo paminklas galėtų būti pastatytas dar šiemet.
Paminklui Palanga numačiusi vietą – Birutės alėjos skverą grafų Tiškevičių laikų vilų apsuptyje, šalia buvusios A. Smetonos vasaros rezidencijos – vilos „Baltoji“, esančios J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankirtoje.
Dar buvusios Vyriausybės skelbtą paminklo A. Smetonai konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai G. A. Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės, pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.
Darbus tikėtasi pradėti šiemet, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė, iš pradžių dalyvavusi procese, balandžio pradžioje priėmė rezoliuciją prašydama Vyriausybę stabdyti konkursą ir pateikti galimas naujas vietas paminklui. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad savivaldybės atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.
Paminklo projektui įgyvendinti Vyriausybė šiemet buvo numačiusi skirti 250 tūkst. eurų.
Balandžio viduryje Kultūros ministerija pranešė, kad neorganizuos naujo konkurso A. Smetonos paminklui.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
