Vilniaus miesto centrinėje dalyje, tarp Žvėryno, Šeškinės ir Šnipiškių rajonų esantis Šeškinės geomorfologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Neries slėnio šlaite esančiam raguvynui, yra unikalus gamtos objektas, kuris nėra plačiai žinomas visuomenėje, o ir miestiečių nėra dažnai lankomas.
Draustinio teritorija – tai vienas iš kelių ypač svarbių Vilniaus gamtinio karkaso elementų, skaidančių miesto urbanistinę struktūrą, formuojančių glaudžias sąsajas su priemiesčio gamtinėmis teritorijomis ir tuo pačiu esanti arčiausiai miesto centro. Didėjant kokybiškų žaliųjų erdvių poreikiui Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė architektūrinį konkursą teritorijos vizijos sukūrimui.
Konkursą laimėjusios architektų, urbanistų bei kraštovaizdžio architektų komandos vizija yra kurti sveikus, darnius, sumanius ir atsparius klimato kaitai miestus. O projektuojami sprendiniai remiasi urbanizuotų ir žalių viešųjų erdvių balanso paieškomis. Komanda įsitikinusi, kad sėkmingų projektų paslaptis slypi bendradarbiavime su skirtingų sričių specialistais. Tokia praktika taikyta ir pasiūlytame konkursiniame darbe.
Tvirti geologinio ir geomorfologinio pobūdžio esminius planuojamos teritorijos raidą ir vertybes pabrėžiantys argumentai buvo suformuoti geografo VU doc. dr. Ričardo Skorupsko ir geologo dr. Simono Saarmann analizėmis ir pasiūlymais. Gamtiniai ir kraštovaizdžio architektūros sprendimai išdiskutuoti su botanike Vilma Gudyniene. Transporto intensyvumo ir judumo klausimai sprendžiami su dr. Kristina Gauče.
Mamuto parko architektūrinė-urbanistinė idėja
Mamuto parko koncepcija – pritaikyti draustinį lankymui ir sukurti nacionalinės svarbos parką su pažintine edukacine funkcija. Nors Vilnius – vienintelė Europos sostinė, įsikūrusi ties pačia paskutiniojo apledėjimo riba, tačiau savo geologinio unikalumo miestas dar nėra išsamiai pabrėžęs jokiame parke ar muziejuje. Šios temos pristatymas suteikia galimybę sukurti nacionalinės svarbos ir traukos centrą Lietuvoje – Mamuto parką.
Parkas supažindintų su mamutų radiniais, ledynmečio išplitimo riba ir raiškiomis poledynmečio reljefo formomis. Augmenija bei Šeškinės šlaitai – tinkama vieta nuosekliai atskleisti visos Vilniaus teritorijos reljefo ir bendrai kraštovaizdžio formavimosi ypatumus poledynmetyje. Taip pat supažindinti visuomenę, kaip šis kraštovaizdis sąlygojo miesto atsiradimą, sostinės formavimasį lėmė jo augimą.
Gamtos padiktuotas unikalus vietovės kontekstas įkvėpė projekto koncepciją bei siūlomą funkcinę programą.
Laimėjusio konkursinio pasiūlymo sprendiniai
Parką sudarytų: edukacinis visiems prieinamas „Mamuto“ takas, alternatyvūs „Mamutukų“ takai, trys vaizdingos kraštovaizdžio regyklos, pakylančios iki esamų medžių viršūnių ir savo forma atkartojančios Neries upės vingius, mamutų ganyklomis vadinamos vaikų žaidimų ir poilsio aikštelės, botanikos sodas ir skirtingas parko dalis jungiantis kabantis tiltas. Šalia buvusių amunicijos sandėlių, šlaito papėdėje funkcinę programą papildo pažintinis „Amunicijos“ takas.
Aplinkiniai esami tranzitiniai pėsčiųjų ir dviračių takai yra integruojami į bendrą parko takų tinklą. Dabartinė draustinio teritorija yra apsupta itin intensyviai naudojamų miesto gatvių.
Siekiant, kad parkas būtų pastebimas, o patekimas lengvai surandamas, pasiūlyta visuomeninio transporto stotelių, „Statyk ir eik“ aikštelių bei planuojamų pėsčiųjų viadukų sistema. Šiuo metu aplinkiniai Šeškinės ozo ir Karoliniškių draustiniai bei šlaitai nesijungia tarpusavyje, įėjimai yra fragmentuoti, o gyvūnų migracija intensyviai vyksta per aplinkines gatves.
Todėl projekte yra siūlomas ir eko viadukas, skirtas gyvūnų migracijai, kurio vieta numatyta virš Ozo gatvės. Projekte taip pat yra siūlomi įvairūs ekologinio pobūdžio sprendimai, pavyzdžiui, energiją taupantis ir minimaliai faunos gyvenimą trikdantis naktinis parko apšvietimas.
