2018 metais Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė atvirą konkursą geriausiai Stasio Eidrigevičiaus menų centro architektūrinei idėjai išrinkti. Konkursą laimėjo „IMPLMNT architects“ architektų komanda. Pasak jos atstovo, dalyvauti konkurse paskatino simpatijos menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrybai bei profesionaliai parengtas konkursas.
„Parodų architektūra, galerijos, muziejai yra mūsų veiklos sritis, todėl architektūrine prasme tai – mūsų laukas. Tarp projekto autorių yra panevėžiečių, todėl šis faktas sustiprino norą pateikti idėją konkursui.
Esame architektūrinių konkursų entuziastai, o šis konkursas išsiskyrė profesionalumu – dar prieš jo paskelbimą vyko architektūrinės dirbtuvės, buvo tiriama visuomenės nuomonė, analizuojamas kontekstas ir pagal šiuos faktorius sudarytos konkurso sąlygos. Jis vyko taip, kaip šalyse, į kurias turime lygiuotis architektūros vystymo kokybės klausimais“, – tvirtina A. Syrusas.
Architektūrinė idėja – pagal tris žodžius
Architekto teigimu, svarbiausia architektūrinės idėjos ašimi tapo trys žodžiai – paprastumas, logika, fantazija.
„Menininkas S. Eidrigevičius savo laiške konkurse dalyvaujantiems architektams paminėjo šiuos tris raktinius žodžius – toks, jo akimis, turėtų būti naujasis SEMC. Nepaisant to, kad pastatas suprojektuotas logiškai ir nesudėtingai, jame yra tam tikrų elementų, kurie koduoja fantaziją.
Pakankamai lakoniškoje pastato formoje ir struktūroje yra elementų, kurie atsirado analizuojant S. Eidrigevičiaus kūrybą. Mes menininko kūryboje pastebime formų transformacijos, linijų tęstinumo motyvus. Pastate bus du dideli langai, tarytum atplėšti nuo pastato fasado, taip pat – ilgi, išraiškingi pagrindiniai laiptai, kaip ta linija, vedanti į parodų erdves.
Kadangi ši vieta yra svarbi nekomercinio kino erdvė, šalia pagrindinio SEMC pastato tūrio, projektuojame atskirą kino korpusą, kuris tampa svarbiausiu objektu viešojoje erdvėje ir taip pažymi šią vietą, kaip kino kultūros erdvę“, – pasakoja A. Syrusas.
SEMC erdvės – visoms meno rūšims
SEMC – tai viešųjų ir vidaus erdvių sistema. Architektų komanda viešąsias erdves projektavo tiek pietinėje, tiek šiaurinėje pastato pusėse taip, kad čia susitiktų menas ir miestas.
„Dar viena labai svarbi viešoji erdvė – pastato stogas. Centro lankytojai galės patekti į atvirą terasą ir pasigrožėto miesto panorama. Menininkas S. Eidrigevičius yra rodęs eskizą, kokį meninį objektą matytų ant pastato stogo – didelį kūgį, besistiebiantį į viršų. Tikiuosi, kad kažkuriai parodai tai pavyks įgyvendinti“, – sako A. Syrusas
SEMC vidaus erdvės planuojamos sekant pasaulines multifunkcinių menų centrų tendencijas.
„Bendrosiose erdvėse bus infocentras, meno centro krautuvėlė ir kavinė. Atskirame korpuse numatyta nekomercinio kino salė, o pastato rūsyje – meno saugykla, archyvas, dirbtuvės, universali salė per du aukštus.
Antrame aukšte įsikurs mediateka, konferencijų centras, kūrybinių dirbtuvių erdvė, centro administracija, o svarbiausia – du viršutiniai aukštai bus skirti ekspozicijoms – nuolatinei S. Eidrigevičiaus darbų ekspozicijai ir keičiamoms parodoms“, – menų centro erdves pristato architektas.
Pasak A. Syruso, menas jau kuris laikas yra išardęs disciplinų ribas, todėl šiuolaikinis menų centras turėtų būti erdvė, tinkanti įvairiausioms meno formoms.
„Šiuolaikiniam menų centrui svarbiausia yra multifunkciškumas – ne tik patalpų įvairovė, bet ir galimybė jas transformuoti. Svarbios ne tik vidaus, bet ir viešosios erdvės. Toks pastatas turi išsiskirti ekstravertiškumu ir įsijungti į miesto viešųjų erdvių sistemą, traukti bei dominti visuomenę,“ – sako A. Syrusas.
Architekto teigimu, SEMC bus tikrai ryškus ženklas Panevėžio architektūriniame kontekste.
Išsiskiria architektūrine estetika
Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus narys ir paskutinės kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos autorius Vidminas Stankevičius pritaria SEMC projekto saikingumui ir jo moderniai, minimalistinei estetikai.
„Turime įsiklausyti į kompetentingos architektų komisijos nuomonę, iš visų tarptautinei konkurso komisijai pateiktų projektų šis buvo įvertintas geriausiai. Tai – estetiškas, minimalistinis projektas, kuris technologiškai modernus ir atitinka šiandieninius reikalavimus, jame tikrai nėra architektūrinės išraiškos problemų. Prisimenant visus pateiktus darbus, šis iš karto krito į akį teisinga architektūrine estetika, todėl šį projektą palaikau“, – kalbėjo V. Stankevičius.
Architekto teigimu, naujo menų centro atsiradimas bus daug sėkmingesnis nei pastato renovavimas.
„Puikiai žinodamas situaciją ir šį objektą iš architektūrinės-konstruktyvinės pusės, galiu konstatuoti faktą – tam, kad jis gyvuotų ir toliau, reikalingas didžiulis finansavimas. Tai nebūtų logiškas ir adekvatus sprendimas. Pritariu „Garso“ rekonstrukcijai į multifunkcinį kultūrinį objektą. Tai – didžiulis postūmis ir būtinybė Panevėžio kultūrai“, – sakė V. Stankevičius.
