„Aleksoto kalne prie šlaito stovintis gražus namas skyla pusiau, langų rėmai išlupti – kur žiūri paveldo sargai? Laukia, kol visai sugrius? – piktinosi kaunietis Visvaldas Rimgaila.
Piktinosi gal ir pagrįstai, tačiau ar tuo adresu liejo pyktį?
Mūrinis dviejų aukštų 1934 metais pastatytas namas Aleksoto kalno įkalnėje, Veiverių gatvėje, išties jau 9 metus stūkso apleistas. Jo sienos pamažu skyla, per grotuotus, bet atvirus langus skverbiasi drėgmė ir statinys pamažu nyksta.
Valdininkai už turto nepriežiūrą šio pastato savininką Nerijų Jakubauską jau yra baudę. Tik kas iš to.
Šį nekilnojamąjį turtą įsigijęs kaunietis „Laikinajai sostinei“ tvirtino, kad iki vasaros nuspręs, ką su savo namu daryti, galbūt jį nugriaus. Pastatas nėra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.
Iš pernai spalį vilą Žaliakalnyje, Perkūno alėjoje, beveik nugriovusio verslininko Artūro Dankovskio reikalaujama vilą atstatyti, bet to daryti jis neketina ir yra nusiteikęs ilgam bylinėjimosi keliui.
Aistros netyla ir dėl Kauno centrinio pašto pastato. Kam pritaikyti valstybės saugomą tarpukario perlą, turėtų paaiškėti iki rudens.
Paveldo specialistų duomenimis, Kaune yra 6 tūkstančiai tarpukariu iškilusių pastatų, bet didelė dalis jų nėra saugomi. Šiais metais planuojama visus juos apžiūrėti ir įvertinti.
Pastato būklė buvo nebloga
Veiverių gatvės 72 numeriu pažymėtas dviejų aukštų mūrinis namas su mansarda buvo pastatytas tarpukariu. Sovietmečiu jame buvo sporto mokykla. Šį turtą perėmusi Kauno savivaldybė namą pardavė 2012 metais, nes pastatas jai buvo nereikalingas.
Aleksoto laikinasis seniūnas Vytautas Narkevičius aiškino, kad prieš parduodant pastatas buvo neblogos būklės. Name buvo durys, langai, parketas. Vienu metu pastate net planuota įkurti vaikų dienos centrą, bet to nebuvo padaryta.
Į nenaudojamą namą buvo pradėję lįsti benamiai, todėl savivaldybės atstovai į langus įstatė grotas.
„Kai namą įsigijo privatus asmuo, savivaldybei pateikė pastato rekonstrukcijos projektą. Jis buvo patvirtintas, bet jokie darbai taip ir neprasidėjo. Kai savininką paraginame, jis sklypą aptvarko, pastatą susandarina“, – pasakojo V.Narkevičius.
Vaiduokliu virsti neleis
Už turto nepriežiūrą N.Jakubauskui buvo padidintas nekilnojamojo turto mokestis. Kai apsitvarkė, jis kurį laiką vėl nebuvo didinamas.
„Pernai už tai, kad namas nerekonstruojamas ir pamažu nyksta, bandėme jį vėl įtraukti į neprižiūrimo turto sąrašus ir taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokestį. Bet to padaryti nepavyko.
Savininkas turi pastato rekonstrukcijos projektą. Jo galiojimo laikas yra neribotas. Namas buvo tik šiek tiek paremontuotas, užmūryti langų plyšiai. Todėl savininkas vėl gavo laiko pastato iš esmės netvarkyti“, – apgailestavo V.Narkevičius.
Laikinasis Aleksoto seniūnas tikino, kad kovo pabaigoje vėl kreipsis į apleisto namo savininką, kad jis leistų įvertinti pastato būklę.
„Nors pats pastatas aplinkiniams pavojaus nekelia, bet sienos pamažu skyla, per grotuotus, bet atvirus langus patenka drėgmė. Nenorime, kad šis namas ilgainiui taptų avarinės būklės. Todėl jį patikrinę savininkui pateiksime reikalavimus, ką būtina remontuoti“, – sakė V.Narkevičius.
Situacija tapo sudėtinga
2012 metais Veiverių gatvės 72-ąjį namą įsigijęs kaunietis verslininkas N.Jakubauskas sakė, kad pastato paskirties keisti neketino.
„Pastato paskirtis buvo sporto ar švietimo įstaiga. Planavau, kad jame įkursiu neformalaus ugdymo centrą. Norėjau tik paaukštini namą, vietoj palėpės įrengti visavertį aukštą. Buvau apskaičiavęs, kiek tokia rekonstrukcija kainuos, ir architektai parengė pastato rekonstrukcijos projektą“, – pasakojo vyras.
Bet, pasak verslininko, realybė pasirodė esanti ne tokia paprasta, kaip jis tikėjosi.
„Namo pamatai buvo suskilę, dėl to pamažu skilo ir sienos. Sovietmečiu – apie 1960 metus namas buvo suvaržytas paprasčiausiomis armatūromis, nes kitų technologijų tada tiesiog nebuvo. Kai namą įsigijau ir atvyko darbininkai, paaiškėjo, kad norint pastatą išsaugoti, jį reikia iš naujo sutvirtinti“, – sakė N.Jakubauskas.
Netrukus nuspręs, ką daryti
Verslininkas apskaičiavo, kad naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis pastato sutvirtinimas kainuotų labai brangiai.
„Kad investicija atsipirktų, turėtų praeiti apie 15 metų. Jei namas būtų Senamiestyje, investuoti apsimokėtų, nes atsipirktų greičiau.
Bet šiuo atveju taip ilgai laukti, kada planuota veikla duos grąžos, nepasimoka“, – atvirai kalbėjo verslininkas. Kaunietis teigė, kad jam pačiam tarpukario laikų namas mielas, bet tikino pakliuvęs į sudėtingą situaciją.
„Gal namą vis dėlto teks griauti ir statyti naują. O tam reikia naujo projekto, kuris taip pat kainuotų. Gal šį namą būtų galima pritaikyti gyvenimui, bet ir tam reikia naujų investicijų.
Vienaip ar kitaip, situacija dėl šio nekilnojamojo turto man pačiam yra nemaloni. Tačiau iki vasaros nuspręsiu, ką su juo daryti“, – sakė N.Jakubauskas.
Dėl vilos vyksta teismai
Kur kas karingiau kovoti dėl savo turto yra nusiteikęs kaunietis verslininkas A.Dankovskis.
Pernai spalio viduryje buvo pradėta griauti jam priklausanti tarpukario laikų vila Perkūno alėjoje.
Paveldosaugininkai bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija griovimo darbus sustabdė, savininkui nurodė pastato toliau nenaikinti, likusią jo dalį apdengti, nes, jų nuomone, pastato savininko veiksmai buvo neteisėti.
A.Dankovskis su tuo nesutiko ir kreipėsi į teismą, bet Kauno apygardos teismas verslininko pretenzijas atmetė.
Vila stovi pusiau nugriauta, tik teritorija aptverta. A.Dankovskis patikino, kad ruošiasi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Taip pat paveldosaugininkai jau yra pareikalavę, kad A.Dankovskis atstatytų vilą, ir suskaičiavo ją griaunant padarytą žalą. Ji yra didesnė nei 85 tūkstančiai eurų.
Dėl reikalavimo pastatą atstatyti jo savininkas taip pat jau kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.
„Oficialaus rašto, kokia žala nustatyta, dar neturiu. Bet ir dėl jos taip pat kreipsiuosi į teismą.
Esu nusiteikęs ryžtingai ir nepasiduosiu. Pastatas nebuvo saugomas paveldo, todėl jaučiuosi teisus ir savo teises ginsiu. Jei to padaryti Lietuvoje nepavyks, kreipsiuosi į tarptautines teisines institucijas“, – sakė A.Dankovskis.
Paštas vėl stovi tuščias
Kol aistros verda dėl Perkūno alėjoje esančios vilos, dar nežinomas ir vieno gražiausių, vertingiausių Kauno tarpukario pastatų – Centrinio pašto likimas. Tarpukario laikų perlas buvo uždarytas 2019 metų lapkritį.
Kauno savivaldybė jį netikėtai vėl prisiminė artėjant gyventojų vakcinacijai nuo koronaviruso. Patalpos už simbolinę kainą buvo išsinuomotos iš bendrovės Lietuvos pašto.
Kauniečiai buvusio pašto patalpose buvo skiepijami nuo sausio 13 iki vasario 26 dienos. Dabar pastatas vėl tuščias, bet jei prireiks, ir toliau bus naudojamas žmonėms skiepyti.
Kaip šį vertingą pastatą panaudoti ateityje, galvos Kultūros ministerijos atstovai.
Inventorizuos visus tarpukario pastatus
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros
paveldo skyriaus vedėjas
„Veiverių gatvės 72-asis pastatas iš pažiūros nėra kuo nors labai vertingas ir išskirtinis, jis nėra įtrauktas į nekilnojamojo kultūros vertybių sąrašą, stovi ir ne paveldo saugomoje teritorijoje.
Vis dėlto būtų gaila, jei savininkas jį nugriautų. Būtų geriau, jei jis ryžtųsi atlikti planuotą rekonstrukciją. Jei tokių darbų metu kas nors ir atliekama ne pagal projektą, klaidas galima ištaisyti. Nugriaunant su mūsų istorija susijusius pastatus praeities pėdsakai nyksta ir dėl to apmaudu. Tokius namus, manau, puikiai galima pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms.
Kalbant apie Perkūno alėjos 11-uoju numeriu pažymėtą vilą, šiuo metu drauge su Kultūros paveldo departamento ekspertais esame apskaičiavę, kad griaudamas pastatą jos savininkas padarė 85 tūkstančių 527 eurų žalą.
Informaciją apie tai jam pateiksime artimiausiomis dienomis. Vilos savininkas per mėnesį turi reaguoti ir pranešti, ką darys. Jei jis vilą sutiks atstatyti ir per metus tai padarys, atlyginti žalos nebereikalausime. Jei nereaguos arba pastato atstatyti nesutiks, kreipsimės į teismą dėl žalos išieškojimo.
Kaune tarpukariu buvo pastatyta 12 tūkstančių įvairių pastatų, 6 tūkstančiai – išlikę. Tik dalis jų yra saugomi. Šiais metais drauge su Kultūros paveldo departamento atstovais esame nusprendę inventorizuoti visus to laikotarpio Kaune esančius pastatus.
Daugiausia dėmesio skirsime Panemunei, Žaliakalniui, nes ne visos šių gyvenamųjų rajonų dalys yra paveldo saugomos teritorijos. Žinoma, bus įvertinti ir atskiri įvairiose miesto vietose stovintys tarpukario laikų namai ir nuspręsta, kurie iš jų vertingiausi ir kuriuos būtina saugoti.
Tokiu būdu bus daugiau galimybių savininkus įpareigoti rūpintis savo turtu, kad tokių gaisrų, kaip nutiko Perkūno alėjoje nebekiltų.“
Specialistai parengs galimybių studiją
Rimantas Mikaitis
Kultūros viceministras
„Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų ateitis – opi problema, kurią reikia spręsti neatidėliojant. Todėl Vyriausybė nusprendė, kad reikia atlikti galimybių studiją, kam abu šiuos pastatus būtų galima pritaikyti.
Šiuo metu Kultūros ministerijos specialistai atlieka parengiamuosius darbus. Netrukus prasidės ir galimybių studijos rengimas.
Studija turi būti parengta iki šių metų rugsėjo 1 dienos.“
