Kovo 1 d., 16–17 val. numatytas viešas konkursui pateiktų darbų pristatymas, kuris vyks nuotoliniu būdu. Konkursui pateiktus projektus pristatys recenzentai.
Kovo 3 d. numatytas nuotolinis konkursui pateiktų projektų Vertinimo komisijos posėdis. Komisijos nariai pateiktiems projektams skirs balus pagal konkurso sąlygose išvardintus vertinimo kriterijus: urbanistinis integralumas (20 proc.), originali ir vientisa architektūrinė idėja (50 proc.) ir inovatyvumas bei atitiktis darnaus vystymosi principui (30 proc.), tokiu būdu išaiškinant preliminarią projektų eilę.
1. Projektas „Mamuto parkas“
„Mamuto“ parko vizija – supažindinti lankytojus su unikalia Vilniaus reljefo formavimosi istorija ir jos ypatybėmis, nes Vilnius – vienintelė Europos sostinė, įsikūrusi ties pačia paskutiniojo apledėjimo riba. Parkas supažindintų su mamutų radiniais, ledynmečio išplitimo riba ir raiškiomis poledynmečio reljefo formomis.
Šeškinės šlaitai – tinkama vieta viso Vilniaus poledynmečio kraštovaizdžio nuosekliam formavimuisi atskleisti, supažindinti kaip šis kraštovaizdis tarnavo kuriantis sostinei ir lėmė jo augimą. Mamuto parką sudarytų: edukacinis „Mamuto“ takas, „Mamutų“ regyklos, „Mamutų“ ganyklos (žaidimų ir poilsio aikštelės, botaninis sodas) daugiafunkcis reljefo raidos muziejus įkurdintas amunicijos sandėliuose, „Amunicijos“ takas ir naujas tiltas vizualiai ir emociškai papildantis edukacinio parko naratyvą.
Savo geologinio unikalumo Europos mastu Vilnius dar nėra pabrėžęs, šios temos pristatymas suteikia galimybę sukurti nacionalinės svarbos ir traukos centrą Lietuvoje – Mamuto parką.
2. Projektas IUNCTIO
Architektūrinė idėja – bendrosios idėjos ir urbanistinio sumanymo tąsa. Projektuojamų architektūrinių elementų sandara pagrįsta kryptimis, o jų prasmė paaiškinama informaciniuose stenduose. Kitaip tariant, kuriama architektūra yra skirta pažinimui skatinti.
Jei bendrosios kryptys daugiau orientuotos į tolimosios gamtos – Neries slėnių – pažinimą, tai architektūriniai elementai skatina lokalų gamtinį pažinimą, akcentuoja svarbiausius reljefo pokyčius, medžius, augalus ir kitus natūraliai susiklosčiusios gamtos dėmenis.
Architekūrinė estetika – lakoniškų formų, vienodų motyvų, kuklaus medžiagiškumo. Tuo siekiama išvengti architektūros išraiškos, kuri būdinga etnografiškai, tačiau šioje vietoje ji nebūtų nei kontekstuali, nei prasminga.
Pagrindinės medžiagos – medis ir metalas, tonaliai labai derantis prie esamo kolorito. Todėl bendrai architektūrą galima įvardinti kaip šiuolaikšiką, tačiau susiniveliuojančią. Vienas svarbiausių architektūrinių elementų – tai yra siaurojo geležinkelio, kuris čia buvo įrengtas bunkeriuose esančiai amunicijai transporuoti, atkūri
