Vasario 25 d. numatytas nuotolinis konkursui pateiktų projektų vertinimo komisijos posėdis. Komisijos nariai pateiktiems projektams skirs balus pagal konkurso sąlygose išvardytus vertinimo kriterijus: integralumas (20 proc.), originali ir vientisa architektūrinė idėja (40 proc.), inovatyvumas ir atitiktis darnaus vystymosi principui (20 proc.), technologiniai sprendimai (20 proc.).
Esamas kino teatras „Naglis“ pastatytas 1959 m. – pirmasis plačiaformatis 400 vietų kino teatras Palangoje. Jis priskiriamas ankstyvojo sovietinio modernizmo pastatams. Tai matoma ir iš jo laisvo planavimo sprendimo: tūris yra įkomponuotas į sklypą neatsižvelgiant į prieš tai buvusių Tiškevičiaus dvaro vietą ir vertę. Tuo metu pastato architektūrinė išraiška yra orientuota į perimetrinio užstatymo gatvę.
Projektas „Kinoplatforma“
Esamas katilinės pastatas, kuris buvo pristatytas vėliau, neturi vertingųjų savybių, todėl siūloma jį nugriauti. Vietoje jo siūlomas naujas priestatas, nekeičiant sklypo užstatymo tankumo. Šis sprendimas leidžia papildyti kino teatro programą ir sukurti naujas vertybes: sukuriama žiedinė cirkuliacija aplink dvi pagrindines kino sales, paliekant jas esamame tūryje, įrengiamas Audiovizualinių menų kultūros centras (AMKC), kuris gali funkcionuoti kaip skaitykla, renginių vieta ir parodų salė.
Ant priestato įrengiama kino lauko terasa su LED ekranu, kur vasarą vyktų kino seansai ar lauko renginiai. Nauja terasa kuria platformos identitetą. Skaidrus priestato fasadas neužgožia esamo pastato. Sutvarkant prieigas kino terasos link, likusi sklypo dalis ir lauko terasa pritaikoma reakreacijai. Esamo modernistinio pastato vertingosios savybės išsaugomos arba atkuriamos. Naujas priestatas grąžina pastatui simetrišką kompoziciją, platforma pabrėžia horizontalumą.
Projektas „Atgal į ateitį“
Pastato programoje užkoduotos dvi pagrindinės funkcijos – regioninė filmoteka ir kino teatras. Siekta aiškiai išskirti šias dvi funkcijas architektūrine kalba, sykiu išsaugant istorinį pastato krūvį – nostalgišką modernistinio kino teatro charakterį.
Esama kino salė apsukama 180 laipsnių kampu. Tai leidžia po salės tūriu sukurti kokybišką, šviesią visuomeninę erdvę ir ją atverti į gamtą – Rąžės upės vingį ir prie jo augantį pušyną. Išnaudojant esamą sklypo reljefą mažoji salė projektuojama buvusios katilinės vietoje. Uždari pastato fasadai atveriami, kuriamas atviro kino centro charakteris.
Giliau sklype esantis pagrindinis patekimas į kino teatrą akcentuojamas kontrastingos spalvos grindinio danga ir fasado apdaila. Sukuriamas aiškus orientyras ir trauka nuo Vytauto gatvės pusės.
Reprezentatyvūs kino teatro fasadai, esantys Vytauto gatvės išklotinėje „įmuziejinami“ atkuriant jų vertingiausius elementus. Fasadui grąžinami langai, centrinis įėjimas su natūralaus medžio durimis, stendai afišoms, žaismingas neoninis pavadinimas.
Interjere restauruojamas pano „Naglis ir Neringa“, grąžinama mozaikinio betono grindų danga. Pastato elementai atkuriami panaudojant kokybiškas ir ilgaamžes medžiagas. Istorinėje pastato dalyje įkuriama edukacinė ir ekspozicijų funkcijos – atkuriama istorinio kino teatro atmosfera papildo ir pratęsia edukacinę funkciją.
Projektas „Kino vila“
„Naglio“ kino teatro virsmui į filmoteką siūlome funkcionalių erdvių kompleksą, kuris tūriškai ir fasadiškai būtų sufokusuotas ne tik į įprastą kino ekraną, bet ir aplinkinį Palangos miestovaizdį – tokiu būdu kviesdamas lankytojus stebėti ir dokumentuoti „miesto kiną“.
Projektuojamo tūrių komplekso sudėtiniai elementai – laisvai stovintys vilų tūriai ir erdvės – artikuliuotai „kadruoja“ miestovaizdį pagal urbanistines taisykles ir tampa vaizdo formavimo priemonėmis – prietaisais – kurti ir stebėti „judantį vaizdą“.
Kiekvienas kino vilos tūris ir erdvė yra formuojama fokusavimo į vaizdą, miestą ar kino ekraną, principu. Šis naujas sluoksnis išskaidomas į grupę artikuliuotų tūrių, kurių kompozicija atitinka vaizdų, į kuriuos fokusuojami tūriai, žiūros spektrą.
Vertikalios langinės – kino vilos akcentinės fasadinės detalės – ritmiškai ir individualiai papildo kiekvieną naują Kino vilos tūrį, taip architektūriniais elementais ir žmogaus mastelyje pratęsiamas miesto kadravimo scenarijus, kuris užkoduotas tūrinėje kompozicijoje, bei skatinami skirtingi Palangos aplinkinių judančių vaizdų režisavimo scenarijai.
O masyvių vertikalių langinių ritmiškas išdėstymas „Naglio“ Rąžės upės fasade sukuria savotišką šiuolaikinį klasikinio orderio-kolonados įvaizdį. Tokiu būdu yra harmonizuojamas naujų prieigų iš Rąžės upės pusės asimetrinis fasadas ir klasikinis „Naglio“ fasadas, orientuotas į Vytauto g. pusę.
Projektas „Naglis 2.0“
Esamas pastatas yra vertingas vertybiniu aspektu, išsaugomas identifikuojant ir išlaikant jo vertingąsias savybes. Projekte stengiamasi pasiūlyti vertybinį pastato rekonstravimo ir naudojimo požiūrį. Mūsų nuomone, šiuo metu architektūroje dominuoja pernelyg dualistinis požiūris: pastatas gal būti arba vertingas (nustatomos vertingosios savybės, ir jame siekiama išsaugoti praktiškai viską), arba nevertingas (tuomet jis dažniausiai nugriaunamas). Bet yra ir kitas kelias – pastatą tiesiog naudoti.
Šiuo keliu ir einama projekte – nustatomos pastato vertingosios savybės (bendra tūrinė kompozicija, fasadų ritmas su esamomis ir atstatomomis originaliomis angomis ir detalėmis, vidaus sienų tinklas, sgrafito pano hole ir kt.), ir jos atsargiai papildomos naujais sprendiniais (pagrindinio fasado atvėrimas, kai kurių patalpų perplanavimas, stogo išnaudojimas, nevertingų priestatų perstatymas).
Tūrinės kompozicijos aspektu, pastatas susideda iš dominuojančio, simetriško kino teatro tūrio, ir kieme esančio asimetriško menkesnės vertės (greičiausiai, vėlesnės statybos) priestato. Siūloma priestatą griauti, jo sąskaita pratęsiant esamą pastato tūrį. Tai leistų padidinti reikalingus salių plotus, ir atsirastų vietoms papildomoms funkcijoms (dar viena kavinė, kino rezidencijos).
Projektas „Jūros ekranai“
Architektūrinė idėja buvo atrasti dialogą tarp esamos sovietinės kino teatro architektūros ir siūlomos modernios stilistikos priestato. Siekėme funkcionalizmo švaros – vengėme architektūros, konkuruojančios su esamu pastatu.
Sprendiniai paremti plano ryšiais bei projektavimo užduotimi. Nauji fasadai, stiklo fasadinės sistemos, su pirmame ir antrame aukštuose skirtingais rėmų rimtais. Ieškojome, kaip atskleisti šios vietos ypatybes, sukurti individualias erdves. Mūsų manymu, tai – eksploatuojamojo stogo terasa bei reljefo suformuotas vidinis kiemelis, amfiteatras.
Projektas „Camera“
Koncepcijos naratyvinis sluoksnis siekia apimti vietos istoriją (Palanga, Tiškevičių dvaras, kino teatras „Naglis“). Be šio istorinio-semantinio sluoksnio, labai svarbus yra naujai suteikiamas simbolinis veiksnys – kokią žinią turi skleisti naujai kuriamas krašto filmotekos pastatas. Projekto simboliui impulsą suteikė foto-kino kamera, kurianti pastato žodinę reikšmę CAMERA.
Pastato koncepcija yra šių dviejų sluoksnių kompozicija: vietos istorinis kodas „Naglio“ kinoteatro fasadas + modernaus kino meno sklaidos simbolis Camera restauruota Naglio kino teatro fasadų dalis – tai legvai atpažistamas Palangos kino teatro pastatas, kurio architektūra tapusi bendrine pokario kino teatrų modernios architektūros kalba. Išsaugoti vaizdą nuo Vytauto gatvės – reiškia išsaugoti kurorto architektūros istoriją ir išsaugoti pokario modernių kinoteatrų istoriją.
Projekto – Regioninės filmotekos sukūrimo – tikslas reikalauja modernios struktūros su būtinomis erdvėmis, ryšiais. Kino salių ir AKMC patalpos projektuojamos sujungiant išsaugomą pastato dalį su naujai kuriama (statoma nugriaunant esamą žiūrovinę salę ir katilinę). Naujai projektuojama ir saugoma pastato dalys susijungia į simbolinį Cameros tūrį. Nuo Rąžės upės pusės matome naują modernų, o kartu ir ženklišką pastatą, žvelgianti Cameros objektyvu.
Projektas „Mavam“
Rekonstruojamas pastatas turi tris pagrindines dalis: informacinė ir pažintinė, renginių salių, poilsio. Pagal pagrindines paskirtis kuriami ir fasadai, erdvių interjerai. Pagrindinio tūrio priekiniame fasade išsaugomi ir paryškinami istoriniai pastato architektūros elementai.
Kino salių tūrio fasadai kuriami imituojant šiuolaikinį meną, naudojamos šviesos ir metalo detalės. Trečiasis, kavinės, tūris yra lyg įliejamas į gamtą, taip šis tūris priartinamas prie supančio kraštovaizdžio, Šventosios upės slėnio.
Pagrindinė erdvė, vestibiulis projektuojamas šviesių tonų su aiškiai išskirstytomis kryptimis į skirtingas veiklas. Antrame aukšte esanti edukacinė erdvė pasižymi daugiafunkciškumu ir komfortabilumu, čia lankytojai galės ateiti pasisemti žinių apie filmografiją, patys kurti filmus ar vaizdo įrašus ar pailsėti.
Antrajame tūryje didžiąją dalį užima renginių salės, čia kuriamas modernus puošnus interjeras. Trečiasis tūris yra kavinė / knygynas, tai – poilsio ir gero laiko erdvė. Čia kuriamas jaukus neįpareigojantis interjeras.
