Projektas neatitinka urbanistinio integralumo kriterijaus, nes projektuojamų kvartalų masteliškumas yra per stambus ir neatitinka greta vystomų kvartalų, Manufaktūrų gatvės išklotinė neišlaiko formuojamos užstatymo linijos.
Taip pat projektas neatitinka atitikties darnaus vystymosi principui kriterijaus, nes sudaromos prielaidos projektuojamus viešbučių paskirties pastatus naudoti ne pagal numatytą paskirtį, nesilaikant detaliajame plane nustatyto žemės naudojimo būdo, pobūdžio.
Projektas neatitinka aplinkos pritaikymo visiems visuomenės nariams kriterijaus, nes nepakankamas pėsčiųjų srautų ryšys su aplinkiniu miesto kontekstu – senamiesčiu, Vilnelės upe. Projektas neatitinka funkcionalios pastato struktūros kūrimo kriterijaus, nes paskirtis nėra aiškiai apibrėžta, skirtingos paskirtys nėra atskirtos.
Vilniaus RAT architektams pateikė rekomendacijas vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės išduota projektinių pasiūlymu rengimo užduotimi, projektuojant įvertinti planuojamo komplekso ryšį su platesniu aplinkiniu kontekstu. Projektiniai sprendimai turėtų būti integralūs į Vilniaus miesto darnaus judumo planą.
Pasiūlymuose RAT nariai patarė aiškiai įvardyti pastatų paskirtį pagal galiojančius teisės aktus bei pateikti tikslius pagal nustatytą skaičiavimo metodiką apskaičiuotus pastatų rodiklius.
Projekto vadovas architektas Povilas Čepaitis paaiškino, kad toje sklypo dalyje, kurioje parengti projektiniai pasiūlymai, yra dvi atskiros dalys – administracinės paskirties (biurai) ir viešbučių paskirties („co-living“), visas sklypas yra mišrios komercinės paskirties. Projekte pastatų, kuriuos būtų galima priskirti daugiabučiams gyvenamiesiems namams, nėra, tačiau viešbučių paskirties pastatuose dalis patalpų projektuojamos kaip gyvenamieji butai.
Tarybos nariai diskutavo dėl projekte pristatytos „co-living“ (bendruomeninio gyvenimo, ilgalaikio apgyvendinimo) paskirties. Pripažįstama, kad rinkoje tokia naujovė jau atsiradusi ir ji miestui reikalinga, tačiau visa tai turėtų būti įgyvendinama, nepainiojant pastatų klasifikacijos ir nepažeidžiant galiojančių teisės aktų.
Pristatytame „co-living“ scenarijuje iš esmės tarpusavyje persipina bent dviejų paskirčių patalpos: viešbučių (jei apgyvendinimas ilgalaikis, svarstytina ar tai nėra bendrabučių paskirties) ir gyvenamosios (butų).
Laikinojo apgyvendinimo numerių ar apartamentų numatyta daugiau kaip 500, tai yra didelis žmonių tankis tokioje vietoje. Jeigu ateityje didesnės patalpų dalies faktinė paskirtis bus gyvenamoji (butų), tai sukels problemų dėl tai paskirčiai nepritaikytų projektinių sprendinių tiek pastatuose (pvz., saugi žmonių evakuacija), tiek sklype ar teritorijoje (automobilių stovėjimo vietų skaičius, transporto intensyvumas).
Todėl būtina aiškiai nurodyti, kokia paskirtis numatoma pastatuose ar jų dalyse.
P. Čepaitis priminė, jog kompleksas projektuojamas šalia Vilniaus senamiesčio, Drujos gatvėje. Šiuo metu teritorija yra nenaudojama, prieš tai ji buvo pramoninė, tačiau dabar gamyba yra iškelta, išlikę vieno, dviejų aukštų gamybiniai ir sandėliavimo pastatai.
Anksčiau šiame sklype UAB „Unitectus“ jau buvo suprojektavęs prekybos paskirties pastatą, jam buvo išduotas statybos leidimas. Vėliau situacija pasikeitė, pasikeitė ir užsakovai, atsisakyta anksčiau suprojektuoto pastato statybos.
Vietoje prekybos centro nuspręsta vystyti mišrios paskirties kvartalą – biurai, gyvenamoji dalis, į madą ateinantis „co-living“ (bendruomeninis gyvenimas).
Šiuo metu nagrinėjamas sklypas yra padalytas į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę, projektiniai pasiūlymai pateikti šiaurinėje dalyje, kurios plotas yra apie 3 ha. Administracinės paskirties zonoje suprojektuoti du pastatai, pirmuose jų aukštuose numatyta komercinė paskirtis, kituose auštuose biurai.
Mišrios paskirties zonoje siūlomi šeši pastatai (korpusai), kurių paskirtis bus ilgalaikė nuoma (laikinas pagyvendinimas), numatant komercinę paskirtį pirmuose aukštuose Manufaktūrų gatvės pusėje.
Šioje zonoje vidiniame kieme taip pat suprojektuotas bendruomeninis centras, kuriame bus renginių salės, sporto klubas, skalbyklos, kitos patalpos reikalingai infrastruktūrai.
Projektuojami du atskiri ir skirtingos funkcijos kvartalai, skiriasi jų masteliškumas, tačiau stengtasi išlaikyti tarp jų vientisą idėją – bent kažkiek atspindėti buvusį industrinį teritorijos charakterį.
Todėl pasirinktos paprastos formos, pastatų apdailai naudojamos medžiagos: betonas, dažytas metalas, rūdintasis plienas, klinkeris.
