Vilniaus miesto taryba vakar pritarė rezoliucijai, kuria kviečia aukščiausias valstybės institucijas imtis visų reikalingų politinių veiksmų ir sprendimų tam, kad būtų užtikrintas visuomenės lūkesčius tenkinančios, šalies vystymosi perspektyvas ir tarptautines kultūros politikos tendencijas atitinkančios, įvairių sričių kūrybai atviros daugiafunkcės erdvės – Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno – statybos.

„Rezoliucija siekiame rasti kompromisą ir sutelkti skirtingus šia sale besirūpinančius sektorius, kadangi matėme, kad yra nesutarimų dėl natūralios salės akustikos ir vadinamosios „juodosios dėžės“.

Mūsų didžiausias iššūkis yra rasti kompromisą, kaip kartu sėkmingai su Kultūros ministerija valdysime projektavimo eigą. Ši rezoliucija ir atspindi mūsų požiūrį, kokią Nacionalinę koncertų salę norime matyti“, – sakė Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.

Šia rezoliucija Taryba taip pat kreipiasi ir į profesinę muzikos bei kitų scenos menų bendruomenę, ypač – asocijuotas ir skėtines organizacijas, siūlydama susitelkti ir drauge kurti Nacionalinės koncertų salės efektyvaus ir skaidraus valdymo modelį, tinkamą pagrindinių mieste, šalyje ir tarptautinėse rinkose veikiančių muzikos ir scenos menų operatorių žiūrovų bei klausytojų reikmėms, įkvėpsiantį ateities kūrėjus ir atlikėjus.

Dokumentu taip pat tikimasi, jog sutelktomis visų suinteresuotų visuomenės pusių pastangomis Tauro kalnui, vienai matomiausių sostinės vietų, pavyks suteikti ilgalaikę perspektyvą ir naują urbanistinį pobūdį ne tik čia įkuriant naują šiuolaikinės architektūros ansamblį, bet ir sutvarkant visą aplinkinę teritoriją. Tokiu būdu bus sukurtas sostinės ir visos šalies kultūros reprezentacijos objektas, moderniai įprasminantis Tautos namų idėją – Nacionalinę koncertų salę.

Taryba rezoliucija sveikina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kultūros ministerijos pastangas kartu su Vilniaus miesto savivaldybe įkurti naują, modernų, šių laikų muzikos ir kitų scenos menų poreikius atitinkantį kultūros židinį su unikalios akustikos, aukščiausių pasaulinių standartų koncertų sale.

Praėjusių metų lapkritį, kaip skelbta, kad buvo baigtos derybas su ispanų architektūros studija „Arquivio architects“, tarptautiniame architektūros konkurse pripažinta geriausio Nacionalinės koncertų salės projekto autore.

Projekto šalims pasirašius sutartį dėl Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros, baigtas sudėtingas etapas, kurio metu sutarta dėl paslaugų apimties, kokybinių reikalavimų, preliminarių projektavimo terminų ir galiausiai – projektavimo paslaugų kainos. Nacionalinės koncertų salės projekto finansuotojai Kultūros ministerijai akcentavus projekto akustinės dalies parengimo reikšmę, užduotis patikėta pasaulinio garso specialistams – akustikos inžinerijos įmonei iš Japonijos „Nagata Acoustics“.

Koncertų ir „Tautos namų“ salių kompleksas iškils buvusių Profsąjungos rūmų vietoje – ant Tauro kalno, šalia parko ir Liuteronų sodo.

Bendras komplekso plotas sieks 16 000–18 000 kv. m. Planuojama, kad Didžioji koncertų salė talpins iki 1500–1700 klausytojų, ji bus pritaikyta ir klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams, ir kitų žanrų muzikos koncertams (salės akustinę kokybę numatyta pritaikyti panaudojant projektuojamas kintamos natūralios akustikos priemones). Mažąją, kitaip – daugiafunkcę, profesionalaus scenos meno, 500 vietų salę, planuojama naudoti pačių įvairiausių meno žanrų pristatymui. Trečioji, „Tautos namų“ salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.

Turės būti atviras visiems kolektyvams

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad ant Tauro kalno planuojamas statyti koncertų salių kompleksas turės būti atviras visiems kolektyvams, o didžiojoje salėje prioritetas bus teikiamas akustiniams koncertams.

Anot jo, tai įvardijančia savivaldybės tarybos trečiadienį priimta deklaracija siekiama įtvirtinti aiškią miesto poziciją, nes šiuo kyla nemažai diskusijų tiek dėl būsimos salės valdymo modelio, tiek dėl sprendimų, susijusių su didžiosios salės akustika.

„Valdymo modelį reikia nuspręsti kuo greičiau, tas ir yra akcentuota. Mūsų manymu, ta salė turėtų būti atvira, o ne priskirta tik vienam ar kitam kolektyvui. Turi būti galimybė įvairiems kolektyvams koncertuoti“.

Anot jo, taip pat svarbu nustatyti, kiek salė bus skirta natūralios akustikos koncertams ir kiek koncertų galės vykti su įgarsinimu, pavyzdžiui, džiazo ar kitos muzikos.

„Didžioji salė vienareikšmiai pagrindinė jos funkcija, su kuria kompromisų negalima daryti, tai yra natūralios akustikos salė. Bet kiek tai neprieštarauja šitam tikslui, turi būti įsileidžiami ir kiti (...), tai reiškia koncertai, kuriems gali reikėti ir dirbtinio įgarsinimo“, – tvirtino R. Šimašius.

Savivaldybė lapkritį su salės architektūrinės idėjos konkursą laimėjusia ispanų studija „Arquivio architects“ pasirašė 7 mln. eurų projektavimo sutartį, ji dirbs su Lietuvos architektų studija „Cloud architetkai“.

Pastatų kompleksą buvusių Profsąjungos rūmų vietoje, ant Tauro kalno sudarys keturios salės: Didžioji, talpinanti 1,5 tūkst. –1,7 tūkst. klausytojų, bus pritaikyta klasikinės simfoninės ir kamerinės bei kitų žanrų muzikos koncertams, mažoje salėje tilps 500 žiūrovų ir bus skirta įvairių meno žanrų pristatymui.

 Trečioji, „Tautos namų“ salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai. Reziduojančio orkestro kasdieninei veiklai, pirmiausia – repeticijoms, bus suprojektuota atskira, ketvirta, salė. Akustinėmis savybėmis ji bus artima Didžiajai, tokio pat dydžio planuojama ir scena.

Į projekto kainą įskaičiuojami ir akustiniai sprendimai, projektą patikėta atlikti akustikos inžinerijos įmonei iš Japonijos „Nagata Acoustics“. Projektuojant 16 tūkst.–18 tūkst. kv. m. erdves, planuojama sukurti realų mažesnį salės prototipą.

Užbaigti techninį projektą ketinama 2022-ųjų pradžioje.