Organizuojami Europos šiuolaikinės architektūros apdovanojimai „Mies van der Rohe“ neretai prilyginami architektūros oskarams, tą pripažįsta ir Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė. Ji tikina: „Architektams tai neabejotinai svarbiausias renginys, kaskart su nekantrumu jo laukiame.“
Tarp nominantų šiemet – net du nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ „Paupyje“ pastatyti kvartalai: konkurse į geriausiųjų vardą pretenduoja „Paupio“ verslo namai, kuriuos kūrė vyr. architekto Audrius Ambraso vadovaujamas architektų biuras ir gyvenamųjų namų pirmasis kvartalas, kurį projektavo studijos „Arches“ vyr. architektas Edgaras Neniškis.
„Daugybę metų „Paupys“, net ir būdamas Vilniaus senamiesčio dalimi, tarsi neegzistavo – buvo apleistas ir nelankomas, nors įsikūręs ant Vilnios kranto. Suburdami iškiliausias Lietuvos architektų studijas per keletą metų prikėlėme šią teritoriją naujam gyvenimui įkurdami čia gyvenamuosius namus, komercinį ir visuomeninį kvartalus. Labai džiaugiamės, kad net du „Paupio“ kvartalai jau nominuoti prestižiniame Europos konkurse – visuomet malonu sulaukti tokio dėmesio ir būti matomiems bei vertinamiems tarptautinėje arenoje“, – sakė „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.
Tarp 400 geriausių – 14 lietuvių
Nominacijas į šį apdovanojimą buvo kviečiami teikti pripažinti Europos šalių ekspertai ir ekspertinės organizacijos – skirtingų šalių architektų sąjungos, universitetai, kitos patvirtintos organizacijos, jungiančios nepriklausomus kritikus, architektūros kūrėjus.
Kas antrus metus vykstančiame konkurse dalyvauti gali per pastaruosius porą metų realizuoti projektai, šiemet tokių iš Lietuvos atrinkta net 14, visi jie pateko į geriausiųjų 400-uką. Vėlesniame etape iš jų bus atrinkta 40, kurių darbai atsidurs prestižiniame leidinyje, galiausiai dėl pagrindinio prizo varžysis 5 geriausi Europos kūrėjai, paskatinimu bus įvertintas ir jaunasis architektas.
„Patekti tarp 400 geriausių Europoje – nėra lengva, kiekvienoje šalyje būtų galima atrinkti po 100 įdomių architektūros objektų, todėl vien pakliūti į komisijos nominuotų sąrašą – labai stipru“, – sakė R. Leitanaitė.
Šiais metais Lietuvai tarptautiniame konkurse atstovausiančius projektus atrinko Lietuvos architektų sąjunga ir du nepriklausomi ekspertai, kiekvienas jų maksimaliai galėjo išrinkti po 5 projektus. Vėliau dalyviams teks įveikti ir organizatorių sudarytos tarptautinės komisijos reikalavimus, joje – ne vienas Europos mastu pripažintas architektūros kritikas.
Ir nors atskirų kategorijų konkurse nėra, daliai objektų priskiriama tam tikra funkcija – čia dalyvauja ir gyvenamųjų namų, ir viešų erdvių kūrėjai, kultūriniai, urbanistiniai projektai.
Talentingi architektai tampa vis labiau matomi
Iki šiol prestižiniame konkurse lietuviams sekėsi santūriai – į išskirtinį katalogą tarp 40 geriausių 2017 metais yra patekęs vienas projektas – Rolando Paleko Arch-studijos ir Ryčio Mikulionio studijos „Plazma“ suprojektuotas 18 namų kvartalas.
Tačiau R. Leitanaitė neslepia – lietuvių kūrėjų darbai metams bėgant tik stiprėja ir net įgauna potencialo diktuoti madas. „Esame maža šalis, tačiau turime daug talentingų architektų. Nors pačių nominantų skaičius priklauso nuo to, kiek galime skirti deleguotų ekspertų“, – sako ji. Architektų sąjungos pirmininkė taip pat džiaugiasi, kad metams bėgant pavyksta nominuoti vis daugiau dalyvių.
Pasak jos, vien dalyvavimas konkurse jo dalyviams atveria daugybę profesinių galimybių: pagerina architektų profesinę aplinką, padidina matomumą tarp užsakovų, įtraukia į įvairių architektūrinių iniciatyvų organizavimą – įvairias paskaitas, konkursus. O jei pavyksta pasiekti tolimesnius etapus, ateina ir pasididžiavimo jausmas – suvokimas, kad esi vienas iš Europos lyderių.
Tarp svarbiausių prioritetų – meninė vertė ir tvarumas
R. Leitanaitės teigimu, metams bėgant keičiasi ir konkurso komisijos vertinimo kriterijai, bendras suvokimas, kas yra kokybiška europietiška architektūra. Ir jei anksčiau „Mies van der Rohe“ daugiausia dėmesio sulaukdavo išskirtiniai, net ikoniški pastatai, šiandien pagrindinis fokusas kreipiamas į pastato tvarumą, draugiškumą, demokratiškos aplinkos kūrimą.
„Dar prieš keletą metų konkurso prizą įprastai laimėdavo įvairūs vieši objektai – koncertų salės, bibliotekos, teatrai. Tai – projektai, kurie kurdavo labai išskirtinę aplinką ir reprezentuodavo architektą kaip meno kūrėją, patys būdami kaip meno kūriniai. Tačiau dabar galima matyti akivaizdų posūkį Europos architektūros vertybėse – tvarumas šiandien suvokiamas ne tik kaip A++ energinės klasės pastato suprojektavimas, kokybiška architektūra yra lyg koliažas, apjungiantis istoriją, kultūrą, estetiką, socialinį teisingumą, ekologiškumą“, – kalbėjo R. Leitanaitė.
Tačiau nepaisant to, estetinė projekto pusė konkurse išlieka itin svarbi – dalyviai į pagrindinį prizą nepretenduotų, jei jų projektai neturėtų meninės architektūrinės vertės.
Atgimsta pramoninės teritorijos
Architektų sąjungos pirmininkė pastebi, kad šiandien daugelis Europos miestų vis labiau atsigręžia į kompaktiško miesto idėją, tankina esamas teritorijas, vengia kurį laiką buvusios populiarios priemiesčių plėtros.
Toks pokytis visame pasaulyje ėmė diktuoti tendenciją išsaugoti tam tikrų vietų autentiškumą, neleisti naujai kylantiems architektūriniams objektams „nubraukti to, kas jau egzistuoja“ ir „jautriai reaguoti į fizinį, kultūrinį kontekstus, vietos istoriją“.
„Šiandien nemažai projektų regeneruoja ir suteikia naują funkciją buvusioms pramoninėms teritorijoms, tačiau tą daro atsižvelgdami ne tik į energetinius ar statybų resursus, bet ir į istorinius, kultūrinius faktorius. Geriausi pavyzdžiai rodo, kad iš naujo paryškinus vietos istoriją, ji įgauna papildomos vertės. O kurti galima sluoksniais, todėl drastiška intervencija čia nereikalinga, šiuolaikinė architektūra turėtų papildyti esamą situaciją“, – sakė pašnekovė.
Architektūroje svarbi ir socialinė pridėtinė vertė – ją galima traktuoti tiesiogiai kaip naujo būsto kūrimą, naujų funkcijų įvedimą, o gal kaip kūrybinį procesą, kur svarbus ryšys su vietos bendruomenėmis, bendrų sprendimų priėmimas.
„Tai įrodymas, kad „Paupys“ vertas dėmesio“
Toks modelis vis aktualesnis tampa ir Lietuvoje. Vienas tokių – Lietuvos architektų sąjungos nominuota A. Ambraso projekto Paupyje dalis.
„Labai smagu, kad į projektą buvo atkreiptas dėmesys. Vadinasi, pavyko. Tačiau be palaikymo ir pakankamų investicijų tokio projekto nebūtų buvę galima išpildyti, jos galėjo susikarikatūrinti. Labai džiaugiamės, o labiausiai dėl to, kad praktiškai visus sumanymus pavyko sėkmingai įgyvendinti“, – sakė A. Ambrasas.
Pasak jo, nors „Paupys“ – praeities inspiruotas projektas, tačiau jame gyvenimas kuriamas tarsi iš naujo. Architektas džiaugėsi, kad „Paupį“ jau spėjo pamėgti ir čia besilankantys vilniečiai – kvartalas tapo malonių pasivaikščiojimų vieta, žmonės čia noriai lankosi, fotografuojasi, jiems čia patinka.
„Ši aplinka išskirtinė: lyg ir iš naujo viskas pastatyta, tačiau gali apimti priešingas jausmas. Išskirtinumo projektui suteikia čia atsiradęs kinas, kuriamas turgus, kurio vietoje pradžioje svarstėme įrengti kiemą. Investuotojai stengėsi dirbti pagal aiškų modelį, jiems buvo iššūkis pagal architektūrinius sumanymus įveiklinti improvizaciją. Sprendimas sukurti komercinį visuomeninį objektą kai šalia yra gyvenamosios erdvės labai dėkingas“, – kalbėjo A. Ambrasas.
Nominacija konkurse pradžiugino ir architektą E. Neniškį. Pasak jo, toks įvertinimas kiekvienam architektui yra didžiulė motyvuojanti paskata.
„Labai smagu, kad buvo pastebėtas daugiabutis pastatas – tai nutinka nelabai dažnai. Nominacija – tai įrodymas, kad „Paupys“ yra vertas dėmesio architektūriniame lauke. Šiame konkurse kompromisų kokybei nėra, jame akcentuojami ne tik estetiniai architektūros, bet ir socialumo, artumo žmogui dalykai, todėl džiaugiamės atitikdami šių skatintinų vertybių spektrą“, – sakė E. Neniškis.
Architekto teigimu, tokių vietų kaip Paupys – nėra daug, projektas išsiskiria savo patrauklia lokacija: pačioje miesto širdyje, Senamiestyje, prie Vilnios slėnio, o ir nenutolusiomis komunikacinėmis arterijomis. „Tai unikalus produktas – gyvendamas čia gali turėti ir Senamiesčio, ir užmiesčio privalumus tuo pat metu“, – kalbėjo jis.
Kad Paupys – išskirtinė vieta, pritaria ir R. Leitanaitė. „Didžiulė projekto vertybė yra gebėjimas išlaikyti jo vientisą struktūrą, laikantis vienos urbanistinės koncepcijos perteikti miestui siunčiamą žinią. „Paupio“ rajonas tapo nauja Vilniaus Senamiesčio dalimi, kuris lyg mozaika apjungia estetiškai skirtingus, savitą charakterį turinčius elementus, tačiau turi vieną bendrą stuburą, vientisą idėją“, – sakė ji.
