Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius socialiniame tinkle šiomis dienomis pateikė itin iškalbingą situaciją.
Viešasis pirkimas – projektuoti ligoninę Santariškėse. Plotas – 11500 kv. m, pastatas – moderni ligoninė, itin sudėtinga technologiškai. Numatoma projekto kaina – beveik 650 tūkst. eurų be PVM.
„Paskelbiamas konkursas, kriterijus – mažiausia kaina. Patirties reikalavimų praktiškai nėra, kaip ir turėti komandoje specialistų tokiam specifiniam projektui.
Konkursą laimėjo bendrovė „Maspro“, o jų pasiūlyta kaina – 120 tūkst. eurų ir PVM.
Čia dar reikia turėti omenyje, kad kainoje slepiasi geologiniai ir topografiniai tyrimai, projekto vykdymo priežiūra, tai reali kaina projektui – mažiausiai 90 tūkst. eurų, ir ji beveik per pusę mažesnė nei kitų trijų pasiūlymų vidurkis, kuris taip pat labai nedidelis ir su Aplinkos ministerijos patvirtintomis kainų rekomendacijomis nekoreliuoja visiškai.
Gal esu sugadintas, netikiu stebuklais ir žmonių pasišventimu, gal tikrai visi architektai, inžinieriai ir konstruktoriai įmonėje savęs negailėdami dirbs pusvelčiui dėl švento reikalo – ligoninės, kurioje visiems mums senatvėje matyt teks neišvengiamai lankytis“, – socialiniame tinkle svarstė LAR pirmininkas.
Patikrinęs, kas per įmonė, leidžia sau projektuoti už tokią kuklią kainą, L.Rekevičius rado įdomios, viešai prieinamos, informacijos.
Įmonės pajamos 2019 metais sudarė tik 5 tūkst. eurų per metus, vidutinis atlyginimas šioje įmonėje – 203 eurai, nors joje dirba 10 darbuotojų, per 2020 metus panašiai dempinguodama kainas ši įmonė laimėjo 19 konkursų.
„Suprantu, kad kartais didelė projektavimo įmonė gali imtis darbų už mažą kainą, jei turi galimybę. Geriau dirbti už mažiau, nei atlyginimą mokėti už nieką.
Tačiau panašiai dempinguojant laimėti 19 konkursų per metus ir dar juos vykdyti neįmanoma, arba mes kažko nežinome.
Mano spėjimas – mes nežinome, kad vėliau, jau projektuojant, atsiranda papildomų darbų, kurie perkami be konkurso, ir tokiems papildomiems darbams turi pritarti Viešųjų pirkimų tarnyba.
Mano kvietimas yra dar kartą labai blaiviai įvertinti valstybei daromą žalą perkant itin svarbius kultūrinius ir visuomeninius objektus už mažiausią kainą. Tuo metu kažkiek sutaupoma.
Tačiau toks paskubomis suprojektuotas pastatas nebus kokybiškas, gražus, patogus, kontekstualus, pigiai (ar optimaliai) eksploatuojamas. Galų gale, jis turbūt niekada ateityje nebus saugomas ir vertingas, nors gal čia per daug noriu.
Laikykimės Architektūros įstatymo ir pirkime valstybės svarbiausius pastatus ne mažiausios kainos būdu, o per architektūrinius konkursus. Tokių itin svarbių objektų atveju architektūrinis konkursas yra vienintelis teisingas sprendimas“, – komentavo L.Rekevičius.
Pagal Europos architektų profesinį etikos kodeksą architektams apskritai neetiška dalyvauti konkurse, kur pergalę lemia ne patirtis ar architektūros kokybė, o kas nors kitas, pavyzdžiui, mažiausia kaina. Tačiau tos konkursus dempinguojančios įmonės nėra architektų studijos, todėl etikos klausimas sėkmingai apeinamas.
„Esu paskaičiavęs, kad architektų studijos savikaina dalyvauti architektūriniame konkurse yra kažkas tarp 5 tūkst.–10 tūkst. eurų (vien kokybiškos vizualizacijos kainuoja 500 eurų už vieną vaizdą). Manykime, kad vidurkis 7 tūkst. eurų. Taip pat įvertinkime, kad aktyviai konkursuose dalyvaujanti studija laimi, tarkime, kas dešimtą konkursą.
Išeina, kad vienam konkursui laimėti reikia investuoti 9x7000 EUR= 63000 EUR. Esant tokioms investicijoms kokybišką architektūrą bandančios kurti studijos tiesiog negali sau leisti dalyvauti mažiausios kainos pirkimuose, ir atitinkamai nedalyvauja", – apie galimybes dalyvauti šiuo metu rengiamuose architektūrso konkursuose rašė L.Rekevičius.
Į šią jo paskelbtą istoriją sureagavo ir architektai, ir politikai.
Įmonės „Maspro“ kontaktuose nurodyti du telefonai sausio 20 dieną buvo išjungti.
