Trūksta gyventojų supratingumo
Anot P. Poderskio, dažnai sulaukiama priekaištų, kad pinigai švaistomi betonui, kad tai neigiamas dalykas, tačiau toks matymas – kreivas, nes infrastruktūra, ypač socialinė – mokyklos, ligoninės, kultūros objektai ir pan. – itin svarbi. Tik kokybiška infrastruktūra sukurs prielaidų naujos kokybės turiniui.
Bent kol kas viešoji infrastruktūra ganėtinai prastos būklės. „Norėčiau, kad projektų vystymas taptų teigiamu dalyku“, – kalbėjo P.Poderskis.
Daugiafunkcis kompleksas ant Šeškinės kalno – vienas pavyzdžių, sulaukęs didelio gyventojų pasipriešinimo. Jei statomas naujas stadionas, aplinkiniai skundžiasi, kad jiems trukdys šviesos, keiksis rungtyniaujantys sportininkai.
Įrengiant parkus, nė vienas projektas taip pat nepradedamas be didesnio pasipriešinimo. Statant mokyklą, pavyzdžiui, Gabijos progimnazijos priestatą, kurio statybos derinimas prasidėjo seniai, trukdžių taip pat buvo pačių įvairiausių. Tie, kurie neturi vaikų, anot pašnekovo, gali priešintis net ir mokyklai. Kritikos, kad yra per ryškus, sulaukė netgi vienas modulinių darželių.
Bendruomenių pasipriešinimą savivaldybė vertina atsakingai, tokiais atvejais ilgiau užtrunka projektavimas. Privatūs statytojai apie planus paskelbia, kai prasideda statybos, įkasdami kapsulę, o visi netrukus pamato rezultatą. Savivaldybės procedūros viešos nuo pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams, taigi, visiems atrodo, kad procesai trunka labai ilgai.
Štai apie darželį Perkūnkiemyje kalbama kone 5 metus, visą tą laiką vyksta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kas užtrunka.
Pagal apimtį didžiausias šiuo metu įgyvendinamas projektas sostinėje – Žirnių, Liepkalnio ir Minsko pl. sankryžos rekonstrukcija.
Aplinkinėje teritorijoje darbai taip pat suplanuoti – tiek netoli oro uosto, savo planus statyti centrinę būstinę yra pristačiusi bendrovė „Girteka“. Telekomunikacijų bendrovė „Teltonika“ taip pat pranešė Liepkalnio rajone statysianti didžiulį technologijų parką „Teltonika High Tech Hill“.
Grįš prie jau pradėtų darbų
Vienas socialinės infrastruktūros projektų, prie kurių šįmet grįš savivaldybė – Lazdynų baseinas. Projekto priešistorė tokia, jog 2017 metais buvo pasirašyta sutartis su rangovu, kuris konkursą laimėjo pasiūlęs itin mažą kainą. Nors projektas buvo pradėtas, net ir jungtinės veiklos partneriai už pažadėtą kainą darbų atlikti nesugebėjo.
Vienas rangovų bankrutavo, partneriai sutartį tęsti atsisakė. Projektas buvo pakoreguotas, praėjusių metų lapkričio pabaigoje paskelbtas naujas viešasis pirkimas, kurio terminas – sausio 14 diena. Tiesa, beveik neabejojama, kad rezultatai bus skundžiami.
Viešųjų pirkimų procedūrų baigties, P.Poderskio žodžiais, prognozuoti neįmanoma. Kad ir kaip būtų, projektą greitu metu tikimasi patikėti naujam rangovui. Iki šiol padaryta maždaug 40 proc. darbų. Antra vertus, darbas, kuris padarytas, kitų rangovų gali būti vertinamas įvairiai. Jei padaryta gerai, atlikta 40 proc. darbų, jei tai, kas buvo padaryta iki tol, padaryta blogai, reikės atlikti galbūt 100 proc. darbų.
Planuojama kainų skirtumą išieškoti iš buvusių jungtinės veiklos partnerių. Taigi, manoma, kad projektas neturėtų brangti. Jei darbai prasidės pavasarį, juos įmanoma užbaigti per keliolika mėnesių. Konkretesnį darbų atlikimo terminą konkurso dalyviai turės pateikti.
Dar vienas didesnės apimtis projektas – Tolminkiemio gimnazija Pilaitėje. Po architektūrinio konkurso, kurį laimėjo architektų biuras „Do Architects“, buvo parengtas techninis projetas, paskelbtas viešasis pirkimas, po maždaug mėnesio ketinama atsirinkti rangovą ir startuoti.
Pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo pastatyta Vilniaus Balsių progimnazija vadinama pralenkusia laiką. Kai kurie jos sprendiniai dar dabar pakankamai modernūs, kitų miestų merai vis dar važiuoja apžiūrėti šios mokyklos. Žadama, jog Tolminkiemio gimnazija taip pat dešimtmečiams pralenks laiką, užduos toną kitoms mokykloms ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir regione. Tikslas – užbaigti darbus iki kitų metų rugsėjo. Statybos bus greitos.
Šiame projekte bus pritaikyti skaitmeninės statybos principai, kas gana nauja viešajame sektoriuje.
Dar vienas itin svarbus projektas – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Operacinių, reanimacijos ir hemodializės priestatų statybos. Anot P.Poderskio, šiuo projektu bus galima didžiuotis. Senasis ligoninės blokas, remonto nematęs kone pusšimtį metų, ateityje bus pritaikytas kitoms reikmėms. Beje, Vilniuje svarstoma statyti dar vieną infekcinę ligoninę.
Viešųjų erdvių kuriama ne viena
Sostinėje startuoja ir nedideli, tačiau svarbūs viešųjų erdvių projektai. Pavyzdžiui, viešosios erdvės prie Vingrių gatvės sutvarkymo darbai. Prie MO muziejaus bus įrengta pėsčiųjų promenada, atvertas šaltinis iš senosios vandenvietės. Bus integruojamas viešojo transporto paviljonas.
Erdvė pasikeis, taps draugiškesnė pėstiesiems, neliks automobilių stovėjimo vietų. Ateityje ketinama tvarkyti ir Mindaugo gatvę. Iki šiol kompleksinio plano šiai gatvei nebuvo parengta, ją ketinama humanizuoti, padaryti patrauklesnę.
Japoniškas sodas Šnipiškėse – projektas užsitęsęs ne vienerius metus. Dėl jo, anot pašnekovo, kovota labai ilgai. Pradžioje projektą planavo įgyvendinti privatus verslas, buvo įsteigta įmonė, pasamdytas projektuotojas iš Japonijos, tačiau projektas įstrigo ilgam.
Anot P.Poderskio, japoniškas sodas nereiškia įbestos Japonijos vėliavos, svarbiau, kaip teritorija puoselėjama. Esmė – sukurti rekreacinę teritoriją verslo centrų ir gyvenamųjų namų apsuptyje – mat Šnipiškėse kasmet pastatoma dešimtys tūkstančių kvadratinių metrų.
Neries senvagės parko sutvarkymo projektas vis dar nebaigtas, tačiau, manoma, ateityje puikiai derės su japoniškuoju sodu bei baigiamomis tvarkyti Neries pakrantėmis.
Japoniškas sodas bus atviras visiems. Statybos prasidės šiemet, jau parinktas rangovas su Visuomenine želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija tariasi dėl medžių kirtimo. Rangovas patyręs, tikėtina, kad didesnių problemų nekils.
Reformatų parko rekonstrukcijos projektas taip pat baigiamas. Ta erdvė nebus skirta aplinkiniams namams, bet visiems, kurie norės joje apsilankyti.
Kalbant apie sustabdytą Sapiegų parko projektą, apsisprendus skelbti architektūrinį konkursą, kelias iki jo, anot savivaldybs atstovo, ilgas ir sudėtingas. Išdiskutavus reikalavimus su bendruomene konkursas buvo paskelbtas, laukiama darbų. Jei konkursą vasario mėnesį pavyks pabaigti, nugalėtojas imsis techninio projekto, 2022 metais jis galėtų būti parengtas ir atrinktas rangovas.
Misionierių sodų Maironio gatvėje sutvarkymo techninis projektas sulaukė daug kritikos iš bendruomenės, maža to, jis pakankamai brangus, praėjusiais metais jam buvo atimtas finansavimas. Kol kas šviesios ateities šiam projektui nematoma, nebent jam lėšų būtų skirta šiemet.
Trakų Vokės parko projekte buvo kilusių nesutarimų dėl šviestuvų ir takelių dangų, tačiau, juos išsprendus, pavasarį projektas, arba tiksliau jo dalis, bus įgyvendintas. Manoma, kad šioje teritorijoje galima sukurti dar daugiau rekreacinių erdvių ir veiklos bendruomenei.
Naujasis sostinės centras vis dar plečiamas
Dešinėje Neries upės krantinėje baigiamos rekonstruoti dvi terasos, vasarą erdvės bus tinkamos naudoti. Paskelbtas kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo viešasis pirkimas. Atkarpoje nuo Goštauto iki Šilo tilto bus sutvarkytos erdvės, terasos, atsiras daugiau vietų verslui, nusileidimų, sutvarkyti pėsčiųjų ir dviratininkų takai.
Planuojama sutvarkyti elingą priešais Sporto rūmus. Savivaldybės idėja – suprojektuoti, gauti statybos leidimą ir projektą parduoti verslui – kavinei, laivelių nuomai ar kitai veiklai.
Energetikos ir technikos muziejaus rekonstrukcijos projektas baigiamas. Vasarą muziejus turėtų pradėti veikti.
Pastaruoju metu viešumoje aptarinėjami Šiaurinės gatvės darbai šiemet taip pat gali prasidėti, klausimas, kaip juos finansuoti. Anot P.Poderskio, ne miesto nosiai tokius projektus įgyvendinti, todėl būsimo finansavimo kryptis dar svarstoma.
Dviejų tiltų – „Užvingio salos“ ir „Alberto“ – projektai taip pat nepadėti į stalčių. Manoma, kad „Užvingio salos“ tiltas šiemet leidimo statybai negaus, mat vis dar daug procedūrinių kliuvinių.
Jo kaina nemenka, kyla klausimų dėl finansavimo. Visgi tai – vienas geresnių susisiekimo infrastruktūros projektų Vilniui. Kitas tiltas daugiausia vertės sukurtų, jei pieva ir aikštelė priešais Seimą virstų ministerijų miesteliu. Ketinama įsivertinti kitų institucijų veiksmus ir spręsti – skubėti jį statyti ar ne.
Naujasis sostinės centras taip pat plėsis. Kils naujasis biurų pastatas „Hero“ prekybos centro „Ibrahim“ vietoje, verslo centras „Flow“, kyla Danielio Libeskindo suprojektuotas „k18b“.
Iki pilnos dešiniojo Neries kranto brandos, skaičiuojama, trūksta dar 10–15 metų vystymo.
