Sovietmečiu iškilęs, bet vėliau begėdiškai nudrengtas ir apleistas, uostamiesčio gyventojams ir svečiams akis badantis statinys ir toliau lieka galvos skausmu jo savininkei – Klaipėdos savivaldybei.
Paguoda – prizai dalyviams
Klaipėdos savivaldybė pernai rugpjūtį paskelbė tarptautinį konkursą Vasaros koncertų estrados architektūriniam projektui parengti, tačiau jame dalyvavo tik dvi architektūros įmonės. Pirmoji vieta atiteko „Vakarų siluetui“ (Klaipėda), antroji – „SP Architektų grupė“ (Vilnius).
Savivaldybės atstovų, architektų ir urbanistų komisija konstatavo, kad ir toks idėjų konkursas miestui buvo naudingas, kai kurie patrauklesni siūlymai esą kada nors bus įgyvendinti. Tačiau vertintojai savivaldybei nerekomendavo pasirašyti sutarčių su dalyviais dėl tolesnio projektavimo.
„Abu siūlymai yra prabangūs, didelės apimties. Įgyvendiname nemažai investicinių projektų, todėl negalime išlaidauti. Nors estradoje per metus ten vyksta vos keli renginiai, reikėtų ją deramai sutvarkyti. Dėl optimalaus varianto pagal finansines išgales tarsimės su architektais, miesto bendruomene“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Po tokių vertintojų išvadų LAS organizuoto konkurso dalyviai pasijuto it musę kandę. Vienintelė paguoda už kūrybos kančias – architektams įteikti savivaldybės piniginiai 3500 eurų ir 2500 vertės prizai.
Universali erdvė po dangumi
Pagal konkurso organizatorių parengtas sąlygas architektams reikėjo išsaugoti ir modernizuoti pagrindinius sovietinės Vasaros koncertų estrados elementus – sceną, dengtą choristų tribūną, žiūrovų amfiteatrą.
Konkurso dalyviai privalėjo atsižvengti į tai, kad viešiesiems renginiams skirtoje vietoje, nekeičiant jos paskirties, ir toliau vyks dainų, šokių ir kitokios masinės kultūros ir sporto šventės, atlikėjų koncertai.
Tikėtasi, kad išryškės idėjos, kaip šioje erdvėje sukurti gyvybingą, funkcionalų, ištisus metus veikianti kompleksą, išplečiant kultūros, pramogų, aktyvaus laisvalaikio, sporto, rekreacijos ir turizmo paslaugų spektrą, didinant teritorijos vertę ir patrauklumą.
Konkurso vertinimo komisijai vadovavęs savivaldybės administracijos patarėjas Ričardas Zulcas architektų idėjas dėl Vasaros estrados infrastruktūros tvarkymo galimybių tolerantiškai vadino įdomiomis. Pažymėta, jog kai kurias bus galima panaudoti ateityje.
Užsiminta apie ketinimus greitai organizuoti viešuosius pirkimus: vieną – projektavimo darbams dėl estrados statinių kapitalinio remonto, o kitą – dėl ją supančios aplinkos tvarkymo.
Galvos skausmas valdininkams
Klaipėdos valdžia jau daug metų dejuoja, kad menkai naudojama Vasaros estrada miestui brangiai kainuoja – aplinkos priežiūrai bei infrastruktūros remontui kasmet reikia atseikėti apie 50 tūkst. eurų.
„Kol kas mes ir patys dar nežinome, ko norime, kviesime architektus teikti pasiūlymus. Estrada jau daug metų nesikeičia, ieškosime geriausių variantų, kad ji tiktų visiems“, – prieš konkursą aiškino savivaldybės atstovai.
Savivaldybės paskelbtą 12 tūkst. eurų vertės viešųjų paslaugų dėl Vasaros estrados archtektūrinio projekto parengimo organizavimo pirkimą laimėjusi LAS įsipareigojo surengti ne bet kokį, o tarptautinį idėjų konkursą.
Tai ne pirmas bandymas spręsti Vasaros estrados problemas. Anksčiau parengtoje panaudos galimybių studijoje siūlyta šioje vietoje įkurdinti sporto ir pramogų aikštynus, galutinai įteisinti atrakcionus, kartingų trasas.
Siūlyta nušluoti visas tribūnas
Išbaigtos amfiteatro formos Klaipėdos vasaros koncertų estrada šalia miesto parko iškilo 1983 metais. Ją statant sunaikinta prieškario laikų šaudykla su pylimais, grioviais plytų ir betono statiniais. Jų liekanų yra išlikę iki šiol.
Apleistos Vasaros estrados vaizdas jau seniai šiurpina klaipėdiečius. Nesurasdama lėšų lūžtančių tribūnų remontui savivaldybė suskato aiškintis, ar šis objektas išvis yra reikalingas miesto gyventojams.
Tiesa, kai kuriems vietiniams politikams užmojis nugriauti Vasaros estradą, sulyginti su žeme dirbtinius pylimus pasirodė tiesiog šventvagiškas, todėl galutinis sprendimas dėl statinio likimo buvo atidėtas.
Mero Vytauto Grubliausko paleista frazė, kad Vasaros estrada miestui – tarytum paradantozė, vaizdžiai atspindi jos dabartinę būklę. Svarstyta, ar lopyti smengančias tribūnas, ar pašalinti jas, kaip ėduonies sužalotą dantį?
Vieta poilsiui ir atrakcijoms
Pakilęs į tribūnas įvertinti konstrukcijų tvirtumą V.Grubliauskas ragino ieškoti būdų kaip išsaugoti čia vykstančių renginių tęstinumą, priimti saliamoniškus sprendimus, kad bešeimininkį turtą primenanti erdvė, kurioje ir pats šėtonas koją nusilaužtų, galutinai neapmirtų.
Iš pradžių svarstyta, ką ir kaip geriau padaryti – palikti Vasaros koncertų estradą tokią, kokia ji yra dabar, ar viską nugriauti, o laisvoje teritorijoje planuoti kitokios paskirties statinius.
Galimybių studijoje pabrėžta būtinybė humanizuoti erdvę plečiant žaliuosius plotus, naikinti sovietmečio architektūros sprendinius, monofunkcinį statinį pakeisti naujais, šiuolaikiškais atraktyvaus poilsio ir pramogų objektais, įvertinus vietovės galimybes sukurti unikalų ir gyvybingą žmonių traukos centrą.
Siūlyta estradoje kokybiškai atnaujintus ir betono konstrukcijų statinius – pritaikyti juos masinio sporto, kultūros, bendradarbystės biurų veiklai, kūrybiškai panaudojant ir tribūnų šlaitus.
Naikinamas kultūros paveldas?
Buvo peršama ir pati lengviausia išeitis – nešvaistant laiko ir lėšų, aplūžusius medinius suoliukus perkelti į amfiteatro centrą, o kitką nušluoti. Pašalinus kelias tribūnų sekcijas, žiūrovams užtektų minimalių apžvalgos erdvių. Tuomet savivaldybė atsikvėptų, nes remontui prireiktų kur kas mažiau lėšų.
Vienas iš siūlytų variantų – išmontuoti labiausiai nudrengtas žiūrovams skirtas kraštines estrados sekcijas. Tada didžiausiai vidurinioji esą būtų tinkamai sutvarkyta ir civilizuotai naudojama. Vėliau taip ir buvo padaryta.
„Pats brangiausias estrados tvarkymo būdas – išsaugoti visas tribūnas jas užklojant mediena“, – pastebėjo meras V.Grubliauskas.
Siūlymai keisti estrados paskirtį labiausiai sujaudino kultūros darbuotojus, pedagogus, koncertuojančius atlikėjus, aišku, ir žiūrovus, kuriems ji – ne vien tik atgrasus sovietmečio architektūros paveldas.
Žmonės puolė gelbėti estradą
„Čia vyksta svarbiausios Vakarų Lietuvos regiono dainų ir šokių šventės. Tai tautos dvasios ir kultūros sklaidos objektas. Vasaros estrada – kaip bažnyčia, tokių statinių negalima naikinti parapijiečiams girdint tik tai, ką iš sakyklų kalba vyskupai“, – sunerimę vienu balsu klegėjo chorvedžiai.
Lietuviškos dainų šventės pripažintos pasaulio nematerialaus kultūros paveldo vertybe, tad siekiai nušluoti nuo žemės estradą buvo siejami su užmojais naikinti jau sukurtą tautinių dainų švenčių kultūros modelį.
Apie ketinimus radikaliai keisti vieno ryškiausių chorinės kultūros uostamiestyje židinio paskirtį buvo pranešta tuometei Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinei sekretorei Astai Junevičienei.
Klaipėdiečiai savo nerimą išliejo laiškuose tuomečiams valstybės vadovams – prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, premjerui Algirdui Butkevičiui, kitų valdžios institucijų atstovams.
Išvalyta erdvė – pelningesnė
Klaipėdos savivaldybės užsakymu įmonės „Iconus“ parengtoje galimybių studijoje siūlyti keturi kultūros ir pramogų komplekso po atviru dangumi naudojimo variantai.
Kalbėta, jog suvienijus viešojo ir privataus sektorių interesus, rekonstravus estradą, čia galėtų vykti dvigubai daugiau renginių. Išvalytoje erdvėje atsirastų teniso kortai, žaidimų aikštelės, dušinės, rūbinės, užkandinės, dengtą dalį nuomotų koncertų rengėjai.
„Panaikinus tribūnas, žiūrovai nebūtų išguiti – naujos erdvės tik išplėstų šios teritorijos funkcionalumą ir naudojimo galimybes“, – oponentus ramino verslo ir valdžios sinergijai neabejingas V.Grubliauskas.
Miesto taryba pritarė „Iconus“ įžvalgoms. Meras netgi kreipėsi į tuometį kultūros ministrą Šarūną Birutį, siūlydamas prisidėti prie Vasaros estrados infrastruktūros tobulinimo ir išsaugojimo.
Konstatuoja, jog nieko nedarant, ji ir toliau merdėtų, kosmetiniai remontai skurdintų savivaldybės biudžetą.
Kultūros šviesulių sukilimas
Vasaros estrada – pagrindinė klaipėdiečių susibūrimų po atviru dangumi vieta, kur vyksta regioninės dainų ir šokių, džiazo šventės, įvairūs sporto, tautinių mažumų, religinių bendruomenių renginiai, pilietinės akcijos.
Galimus estrados modernizavimo modelius kultūros ir švietimo įstaigų specialistai, ypač chorų bendrijos įvertino kaip visiškai nepriimtinus.
Politikai netgi sulaukė įtarimų, kad proteguoja pramogų verslą, abstrakčiomis kalbomis siekia užliūliuoti kultūros fronto darbuotojus, kad šie nekeltų triukšmo.
Chorvedžių siekius apginti kultūros erdvę parėmė Klaipėdos universiteto profesūra, kultūros ir akademinės bendruomenės nariai – bendrą peticiją dėl estrados išsaugojimo iš viso pasirašė apie 400 žmonių.
Baiminasi, kad išdygs kotedžai
Naujas, bet ne itin vaisingas architektūros konkursas dėl Vasaros estrados ateities kultūros sferose tik sustiprino įtarimus, jog savivaldybei tvirtinant galutinius projektus, staiga gali paaiškėti, jog tribūnų vietoje verčiau statyti gyvenamuosius kotedžus, užkandines arba prekybos centrus.
Kol kas niekas tiksliai nežino, kada beveik keturiasdešimt metų netvarkyta, bet uostamiesčio gyventojų pamėgta, jiems vis dar reikalinga Vasaros koncertų estrada nusimes savo skylėtą rūbą.
Savivaldybės administracija dievagojasi, kad estrados funkcijos iš esmės nepasikeis, viskas, kas ją supa – aikštynai, kalvos, sėdimos vietos – tėra naujų architektūros idėjų ir jų interpretavimo reikalas.
Ekspertai yra paskaičiavę, kad sutvarkyti Klaipėdos estradą taip, kad ji virstų šiuolaikiška kultūros ir pramogų arena po atviru dangumi, prireiktų apie 30 mln. eurų investicijų.
