Segmentinės tvoros statomos aplink mokymo įstaigas, stadionus, daugiabučius ir kitokios paskirties pastatus. Tvoros kyla net kultūros paveldo saugomose teritorijose. Vieną tokių Žaliakalnyje įsirengė net Kauno technologijos universitetas (KTU).
Kauno savivaldybė šį pavasarį daugiabučiuose gyvenančius žmones pradėjo raginti tvarkyti savo kiemus, paskelbė programą „Svajonių kiemas“. Pasinaudodami ja kauniečiai iš savivaldybės pretenduoja gauti net iki 50 procentų lėšų kiemams susitvarkyti.
Nors gyventojai prie daugiabučių gali įsirengti vaikų žaidimo aikštelių, kitų erdvių poilsiui, dažniausiai kiemai skiriami automobiliams statyti ir aptveriami segmentinėmis tvoromis.
Architektūros istorikė Jolanta Kančienė pasibaisėjusi, kad mieste plinta segmentinių tvorų virusus.
Savivaldybė nesidomi, ar kiemus besitvarkantys kauniečiai juos apsitveria tvoromis, nes tokiems nesudėtingiems statiniams leidimų nereikia.
Užtvėrė paveldo zoną
Žaliakalnyje, kuris yra valstybės saugoma kultūros paveldo teritorija, KTU segmentine tvora iš vienos pusės prieš kelerius metus aptvėrė savo bendrabučius. Tvora iškilo palei Gėlių Rato gatvę.
1923 metais pagal danų inžinieriaus Peterio Frandseno ir inžinieriaus Antano Jokimo planą nuo Vydūno alėjos iki Radvilėnų plento buvo suplanuotos spindulinės gatvės, puslankiai ir aikštė, kurioje ketinta statyti Vyriausybės rūmus.
Vėliau planai pasikeitė, gyvenamasis rajonas buvo suskirstytas sklypais ir užstatytas. 1958–1959 metais toje vietoje, kur turėjo būti Vyriausybės rūmai, buvo pastatyti 3 KTU bendrabučiai.
Tačiau J.Basanavičiaus alėja ir V.Kudirkos gatvė ir dabar spinduliais sueina į Gėlių Rato gatvės puslankį su didžiuliu sklypu.Nors jame ir stovėjo KTU bendrabučiai, erdvė buvo tarsi aikštė, per kurią buvo galima pereiti.
KTU užtvėrus savo bendrabučių sklypą iš Gėlių Rato gatvės pusės pereiti per šią vietą nebeįmanoma. Įėjimai į kiemą padaryti tik iš šonų prie greta esančios Vydūno alėjos.
„Kai pamatėme, kad tvora kyla, nustebome. Buvo keista, kad kultūros paveldo zonoje prie nenuosavų namų gali kilti užtvarai, užstojantys erdvę, kuria naudojasi visi gyventojai“, – stebėjosi V.Kudirkos alėjoje gyvenantis Rimantas Antanaitis.
KTU infrastruktūros direktorius Vilius Sekevičius sakė, kad tvoros prie bendrabučių Gėlių Rato gatvėje prireikė siekiant išspręsti problemas, dėl kurių su aplinkiniais gyventojais geruoju susitarti nepavyko.
Aplinką nuolat šiukšlino
„Aplinkinių namų gyventojai į šioje teritorijoje esančius konteinerius mesdavo savo stambiąsias buitines ir kitas atliekas – senus baldus, buitinę techniką, padangas, lapus. Be to, nuolat būdavo asmenų, kurie tuose konteineriuose ieško įvairių daiktų, tad po tokių paieškų daug šiukšlių būdavo išverčiama aplink, vėjas jas išnešiodavo ir po Ąžuolyno teritoriją“, – aiškino KTU atstovas.
Už teritorijos priežiūrą yra atsakingas universitetas, todėl aplinką turėdavo tvarkyti patys KTU darbuotojai. V.Sekevičius teigė, kad iki tvoros įrengimo su gyventojais kelerius metus buvo bandoma gražiuoju sutarti, kad pašaliniai asmenys nepatektų prie universiteto konteinerių, bet situacija nepasikeitė.
Be to, su universitetu nesusiję asmenys savo automobilius statydavo studentams skirtoje aikštelėje prie bendrabučių. Čia esančiuose bendrabučiuose gyvena apie tūkstantį studentų, grįžę po paskaitų jie neturėdavo kur pastatyti savo automobilio.
„Abi problemas įrengus tvorą išspręsti pavyko“, – sakė KTU infrastruktūros direktorius.
Žada sodinti augalus
Tvorai vieta Gėlių Rato gatvėje, pasak V.Sekevičiaus, buvo parinkta atsižvelgiant į specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir į Kultūros ministerijos patvirtintą saugomos teritorijos apsaugos reglamentą ir gavus visus kitus reikiamus leidimus.
Paveldosaugininkų reikalavimuose nurodyta, kad sklypą nuo gatvės reikalaujama atskirti ažūrine tvora arba karpoma gyvatvore. Tvora buvo nutiesta lygiagrečiai su sklypo riba, ties Gėlių Rato gatve.
„Vartų tvoros viduryje nebuvo planuota. Jei juos įrengtume, bijome, kad stambiosios šiukšlės ir vėl būtų nešamos į universiteto teritoriją“, – aiškino V.Sekevičius.
KTU atstovas teigė, kad ateityje planuojama šią teritoriją prie bendrabučių papildomai apželdinti medžiais, krūmais, gėlynais, įrengti daugiau sporto veiklai pritaikytos infrastruktūros. Automobilių stovėjimo vietų didinti neplanuojama.
„Pagrindinė problema, dėl kurios vietos gyventojai piktinasi, – jie trumpiausiu keliu negali nueiti iki Vydūno alėjos. Gaila, kad neapgalvoti žmogaus veiklos padariniai privertė KTU priimti sprendimą iš dalies aptverti teritoriją“, – sakė V.Sekevičius.
Universiteto infrastruktūros direktorius teigė, kad KTU turi 12 bendrabučių, aptverti yra tik 3, esantys tarp Gėlių Rato gatvės ir Vydūno alėjos. Prie kitų bendrabučių su aplinkinių gyventojų paliekamų šiukšlių nekontroliuojama problema nesusiduriama. Taip pat prie kitų bendrabučių yra vietų, kur galima palikti automobilius.
Kiemai virsta kalėjimu?
Segmentinės tvoros kyla ne tik kultūros paveldo zonose, bet ir naujesniuose gyvenamuosiuose rajonuose, prie daugiabučių.
Eigulių gyvenamajame rajone, S.Žukausko gatvės pradžioje, stovi 3, 5, 7, 9, 11 ir 13 numeriais pažymėtų daugiabučių kolonija. Juos jungia bendri kiemai ir įvažiavimai į juos. Prie 7 numeriu pažymėto namo dalis sklypo aptverta segmentine tvora. Greta kieme, priklausančiame S.Žukausko gatvės 3 daugiabučiui, įrengtas pakeliamas užkardas.
Aplinkinių namų gyventojai tuo nėra patenkinti.
„Anksčiau per 7 namo kiemą netrukdomi eidavome link S.Žukausko gatvės apsipirkti ar vykti į kitas miesto dalis. Dabar tvorą turime apeiti ratu. Tai nepatogu ir net negražu. Kas būtų, jei kiekvienas daugiabutis apsitvertų po sklypelį? Tada pro tvoras prasibrauti visai nebūtų įmanoma, kiemas taptų kalėjimu“, – sakė S.Žukausko gatvės 9 daugiabučio gyventoja Raminta Kulikauskienė.
Tvorų nori daugelis kauniečių
Šių daugiabučių namų bendrijos pirmininkas Juozas Dalinskis pasakojo, kad jaunesni kauniečiai, išgirdę apie savivaldybės programą „Svajonių kiemas“, nori ja pasinaudoti.
S.Žukausko 7 daugiabutis tai jau padarė. Suformavo sklypą, žemę išsinuomojo iš savivaldybės ir kiemą apsitvėrė. Darbai kainavo 60 tūkstančių eurų. Pusę sumos savivaldybė kompensavo.
„Kelių kitų namų gyventojai taip pat domisi tokiomis galimybėmis. Deja, ne visur kiemus aptverti galima, nes per juos gyventojai toliau važiuoja link savo namų. Todėl statomi pakeliamieji užtvarai. Bet jei galėtų, daugelis norėtų atsitverti. Prieš tvoras labiau nusiteikę vyresni gyventojai“, – sakė J.Dalinskis.
Naujovė įžiebė konfliktą
Partizanų gatvės 42A ir gretimų namų gyventojai neseniai savivaldybei ėmė skųstis, kad prie greta esančio Partizanų gatvės 40 namo taip pat kyla tvora.
„Iki šiol per Partizanų 40 namo kiemą vedė asfaltuotas takas. Kai bus pastatyta tvora, juo eiti nebegalėsime. Anksčiau prie to namo turėjome teisę statyti savo automobilius, o dabar į jį jau nepateksime“, – skundėsi Alvina Kačiarauskienė.
Partizanų gatvės 40 namo bendrijos pirmininkė Angelė Bliūdžiuvienė paaiškino, kad konfliktinė situacija buvo tarsi užprogramuota.
„Šioje vietoje keli daugiabučiai namai buvo statyti už gyventojų pinigus, buvo vadinami kooperatiniais būstais.
Tada gyventojai mokėjo ne tik už butų pastatymą, bet ir už infrastruktūros įrengimą. 42A namo gyventojai turėjo teisę statyti automobilius prie mūsų namo“, – pasakojo namo bendrijos pirmininkė.
Laikams pasikeitus Partizanų gatvės 40 namo gyventojai suformavo sklypą aplink namą ir dabar turi visas teises jį apsitverti.
„Kaimynai to padaryti nespėjo, todėl dabar automobilių laikyti prie mūsų namo negalės. Dėl to ir pyksta“, – sakė A.Bliūdžiuvienė.
Primena policinę valstybę
Architektūros istorikė J.Kančienė baisėdamasi stebi segmentinių tvorų dygimą mieste.
Ji pirmoji pastebėjo KTU bendrabučių tvorą Gėlių Rato gatvėje.
„Ši Gėlių Rato gatvės teritorija, nors joje ir buvo pastatyt bendrabučiai, buvo Žaliakalnio akcentas, nuo 1923 metų laikytas aikšte. Manau, kad atsiradusi segmentinė tvora darko kultūros paveldo teritoriją. Ji primena ožkoms skirtą gardą“, – sakė J.Kančienė.
Savo pastabas ji buvo išsakiusi savivaldybei ir KTU atstovams, tačiau į jas niekas nekreipė dėmesio.
Šiais metais, kai buvo paskelbta programa „Svajonių kiemas“, architektūros istorikė susirūpino dar labiau.
„Mieste viena po kitos dygsta tokios tvoros. Nesvarbu, kad jos statomos ne kultūros paveldo saugomose teritorijose. Mokyklas, darželius, stadionus atverti reikia, nes tai suteikia saugumo vaikams. Tačiau tokios tvoros statomos ir prie daugiabučių. Jos paverčia kiemus izoliuotomis teritorijomis ir darko vaizdą. Daugiabučių kiemai normaliose pasaulio šalyse yra viešos bendros erdvės. Projektuotojai, planuojantys daugiabučių kvartalus, apie tai pagalvoja“, – sakė J.Kančienė.
Architektūros istorikė pažymėjo, kad dabar Kaune atsiradusi mada aptverti dalį bendros erdvės prie namo segmentinėmis tvoromis atrodo baisiai – primena policinę valstybę.
„Tai, kad miesto valdžia gyventojus skatina formuoti sklypus, tvarkytis kiemus, gerai. Bet blogai tai, jog nepagalvota, kad daugiabučių kiemai virs ištisais gardais. Tai pasibaisėtina tendencija.
Reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip elgtis su suformuotais sklypais, pavyzdžiui, apjuosti juos augalais. Manau, kad programoje „Svajonių kiemas“ palikta spraga. Segmentinės tvoros gali kilti be jokių specialių leidimų, tuo gyventojai ir naudojasi. Tai ne žingsnis pirmyn, o atgal“, – įsitikinusi J.Kančienė.
Leidimų paprastoms tvoroms nereikia
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir miesto planavimo skyriaus vedėjas
„Tvoroms, kurių aukštis – nuo 1 iki 2 metrų ir kurios yra nesudėtingi statiniai, statybos leidimas reikalingas tik tuo atveju, jei statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Todėl ar tvorą galima statyti tokiose teritorijose, sprendžia paveldosaugininkai.
Tvoroms, kurių aukštis – nuo 2 iki 5 metrų ir kurių tankumas sudaro 80 procentų, statybos leidimai reikalingi visais atvejais, jei jos statomos mieste.
Tvoros, kuriomis tveriami daugiabučių namų sklypai, dažniausiai yra nesudėtingi statiniai, kurie nėra saugomose teritorijose. Tokiu atveju teisės aktų nustatyta tvarka statybos leidimai yra neprivalomi.
Kauniečiai dėl tvorų statymo dažniausiai kreipiasi tik tais atvejais, kai pasikeičia ilgai buvęs pėsčiųjų takas ar pravažiavimas.
Formuojant daugiabučio sklypą yra numatyti ir apribojimai. Suformuoto ir aptverto sklypo šeimininkai turi sudaryti sąlygas per jį kitiems žmonėms patekti į savo kiemus, jei kito kelio nėra.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, šįmet pagal „Svajonių kiemo“ programą buvo pasirašytos 84 sutartys. Skaičiuojama, kad, jeigu kiemų remonto projektai bus įgyvendinti, Kauno savivaldybė tam skirs apie 300 tūkstančių eurų. Kiek konkrečiai Kauno daugiabučių savo kiemus jau yra apsitvėrę segmentinėmis tvoromis ar tai ketina padaryti artimiausiu metu, savivaldybė neskaičiuoja.“
