Rasų seniūnijoje, Markučiuose, 3 hektarų plote, greta intensyvaus eismo Drujos gatvės, architektūros studija „Unitectus“ statytojo užsakymu suprojektavo daugiafunkcį kompleksą, kur vienas kvartalas bus skirtas administracinei, kitas – gyvenamajai paskirčiai.
Projektas numatomas svarbioje teritorijoje – prie pat miesto istorinio branduolio, gamtinių resursų turtingame Vilnelės upės slėnyje, bet miesto magistralinių gatvių apsuptyje.
Ir – ne tuščioje vietoje. Buvusioje pramoninėje teritorijoje, kurios, kaip ir kitos greta esančios, bendrajame plane numatytos konvertuoti į mišrias didelio tankio daugiafunkces teritorijas, jau pradėti perstatinėti atskiri pastatai, parengti atskirų teritorijų planavimo darbai.
„Architektūros parkas“ yra didžiausias konversijos projektas Vilniuje, kurio tikslas – iš istorinių Paplaujos ir Markučių teritorijų iškelti pramonės įmones ir integruoti šią teritoriją į miesto centrą, paverčiant ją darniu gyvenamuoju rajonu, siūlančiu ir darbo vietų, kultūrinį gyvenimą, socialinę infrastruktūrą, aktyvią daugiasluoksnę bendruomenę. Urbanistai neabejoja, kad buvusių pramonės teritorijų pertvarkymas yra tvaresnis, nei naujos infrastruktūros priemiesčiuose kūrimas – tai skatina žmones grįžti į miestų centrą.
Projektą teiks vertinti architektūros ekspertams
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis džiaugiasi miesto plėtra pietrytinėje dalyje, po truputį tampančioje atsvara dominuojančiai plėtrai šiaurės rytuose. „Šalia Senamiesčio ir centro trūksta gyvenamojo būsto, tad tokie projektai kaip Drujos gatvės daugiafunkcis kompleksas laikytini pozityviu reiškiniu.
Bet kartu labai svarbu, kad čia vykstanti konversija atitiktų bendrą Vilniuje vykstančių pokyčių dvasią ir reikalavimus, kuriuos mes keliame. Pirmiausia tai – gyvybingų miesto dalių formavimas, kuris neįmanomas be skirtingoms funkcijoms ir paslaugoms skirtų pirmųjų pastatų aukštų“, – sakė M. Pakalnis. Todėl sieksime, kad ir šio projekto pirmieji aukštai bei jų aplinka būtų tokie. Tokia pastaba jau išsakyta projekto autoriams.
Anot M.Pakalnio, tikimasi, kad judumo sprendimai Drujos gatvės komplekse bus sutvarkyti išlaikant pėsčiojo viršenybę – jiems, taip pat dviratininkams, gatvė ir visi čia esantys objektai turi būti patogiausiai naudojami. Kitas prioritetas yra viešasis transportas ir paskutiniai šioje grandyje liktų automobilių naudotojai. Ši logika turėtų sąlygoti ir gatvių bei šaligatvio pločio bei apželdinimo ir vidinių kompleksų erdvių, kitaip tariant – kiemų formavimo sprendinius: gyvenamąją paskirtį turinčiame kvartale jie turi būti patrauklūs bendruomeninei veiklai.
M.Pakalnis giria architektų sprendimą pagal funkcijas visą plotą išskaidyti į du panašaus dydžio, bet tarpusavio ryšius turinčius kvartalus – tas leidžia kurti vientisą urbanistinį audinį. Bet „Unitectus“ studijos pasiūlyta komplekso daugiabučių architektūrinė išraiška vyriausiajam miesto architektui irgi kelia abejonių.
„Reikalavimai, lūkesčiai šiai vietai iškelti tikrai aukšti – Drujos gatvės projektas natūraliai bus lyginamas su gretimybėje esančiu Paupiu. Galvojant apie miesto integralumą architektūrinė kokybė yra itin svarbi. Projektą darė architektų komanda, kuri Vilniuje sėkmingai suprojektavo ne vieną didelį objektą. Bet šiuo atveju pasigendu architektūrinio charakterio, kurio linkėčiau šiai vietai.
Norėtųsi, kad čia projektuojami namai neprimintų senųjų stambiaplokščių“, – sakė M.Pakalnis. Daugiau nuomonių jis tikisi išgirsti pateikęs projektą Lietuvos architektūros sąjungos tarybos vertinimui.
M.Pakalnis atkreipė dėmesį į tai, kad konversija šioje miesto dalyje bene dešimčia metų lenkia projekto pradžioje, apie 2004 metus, buvusius miesto administracijos lūkesčius.
„Akivaizdu, kad šios sparčiai augančios miesto dalies iššūkiu čia taps socialinė infrastruktūra – aplink nėra tuščių vaikų darželių ar mokyklų, – pripažino vyriausiasis miesto architektas. – Vertinant dabartinį prie Drujos gatvės planuojamų daugiabučių projektą matyti, kad būstas čia orientuotas ne į šeimas, o į vienišius, kuriems reikia startinio laikino būsto.
Tačiau nepaisant to tarsimės su naujųjų projektų vystytojais, ieškodami galimybių naujai statomų pastatų pirmuosius aukštus panaudoti socialinei infrastruktūrai – nuomotis ar įsigyti patalpų, kurias pritaikytume vaikų darželiui ar kitoms ugdymo įstaigoms. Galbūt rasime abiem pusėms priimtiną modelį. Mokyklų klausimas yra kiek kitoks – Vilniuje vaikai dažniausiai lanko ne gretimybėje esančias, o tėvams patinkančias mokyklas.“
