Pasak vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, pirmajame projekte ydingai neatsižvelgta į jautrią urbanistinę plėtojamo NT projekto situaciją.
Teritorija yra kultūros vertybių apsaugos zonoje, Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinėje vietovėje, turinti išraiškingą reljefą ir vertingą kraštovaizdį – visas sklypas lyg kalva aukštėja į centrą, ir čia visiškai netiko jį „užspaudęs“ vienalytis daugiabutis.
„Tąkart pateiktiems projektiniams pasiūlymams nepritarėme, pasiūlėme planuotą stambų tūrį suskaidyti į atskirus pastatus, harmoningai integruojant į Senamiesčio aplinką bei mažinant pastato aukštį, formuoti organiško mastelio ir proporcijų su aplinka santykį“, – komentavo M. Pakalnis. Iš esmės pakoreguotą projektą Vyriausiojo miesto architekto skyrius vertins po viešo pristatymo.
Sklypas neturi detaliojo plano, todėl projektiniai pasiūlymai parengti remiantis bendrojo plano, Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano sprendinių koncepcijos reglamentais ir rekomendacijomis. maksimalus čia leidžiamas statinių aukštis – iki 12 metrų, atskirose vietose iki 21 metro, įvertinant aplinkinį užstatymą bei žemės paviršiaus absoliutinę altitudę.
Šįkart pristatomas trijų aukštų, 24 butų gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele (18 vietų) projektas, pastato antžeminis plotas – 1839 kv. m, požeminis – 1087 kv. m.
Pastatą projektavusių architektų teigimu, projektuojamą pastatą stengtasi darniai įlieti į bendrą vietos kontekstą. Aplinkoje vyrauja taškinis užstatymas, todėl, siekiant atitikties masteliui, kompleksas suskaidytas į tris tūrius su šlaitiniais stogais.
Derinantis prie reljefo, kiekvienas tūris statomas skirtingame lygyje, o pastatų stogai kartoja kalvos siluetą. Vizualiai smulkinant objekto mastelį, taikomos skirtingų spalvų pastatų apdailos medžiagos, kiekvienas tūris individualiai segmentuojamas.
Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrius kviečia vilniečius pareikšti nuomones apie šį projektą viešame susirinkime, kuris vyks nuotoliniu būdu 2020 m. lapkričio 27 d., 17 val.
