Tarpukariu Kaune dirbęs inžinierius A.Gordevičius paliko nemažai įspūdingos architektūros pastatų.
Gaila, bet ne visi dabartiniai jų savininkai vertina šio inžinieriaus kūrybą ir tarpukario palikimą. Neseniai vienas A.Gordevičiaus projektuotas pastatas Perkūno alėjoje buvo beveik sunaikintas.
Visai kitoks yra kito A.Gordevičiaus projektuoto gyvenamojo namo Vydūno alėjoje likimas. Pastatas, primenantis nedidelius rūmus, dėl savo formų akį traukė visais laikais. Dabar jis tapo dar gražesnis, nes jo savininkai vilą ėmėsi atnaujinti.
Pasistatė įspūdingą namą
Vydūno alėjoje 3-uoju numeriu pažymėta vila įdomi savo architektūra – pusapvaliu balkonu, puošniomis kolonomis, pusapskričių ir stačiakampių formų langais. Tai – 1925–1927 metais pagal inžinieriaus A.Gordevičiaus projektą pastatytas 9 kambarių vieno aukšto gyvenamasis namas su mansarda.
Jį pasistatė tarpukario Teisingumo ministerijos generalinis sekretorius, Kooperacijos banko valdybos narys Povilas Brazaitis. Sovietmečiu namas buvo nacionalizuotas, paverstas komunaliniu, jame įrengti 7 butai. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę vieni iš namo gyventojų pamažu įsikūrė visame pastate.
Jie juo rūpinosi, remontavo etapais. Dabar atnaujinta gražiausia pastato fasado dalis.
Grožybės buvo sunykusios
Pastato fasado tvarkybos darbais rūpinosi paveldotvarkos darbų specialistas kaunietis Arūnas Rutkauskas ir jo vadovaujama komanda. Jis pasakojo, kad pastato būklė nebuvo labai bloga. Gyventojai 2013 metais jau buvo pakeitę stogo dangą. Taip pat buvo įrengti ir lietvamzdžiai, atlikti kiti atnaujinimo darbai.
Vis dėlto dėl buvusio kiauro stogo, nesandarios lietaus nuvedimo sistemos, nuogrindos aplink visą pastatą nebuvimo, išorės sienos buvo pažeistos ilgalaikės drėgmės ir šalčio.
„Labiausiai pažeistas buvo įdomiausias, daug puošybos elementų, formų, detalių turintis fasadas su balkonu ir kolonomis. Puošnūs kolonų kapiteliai buvo suirę. Pagal išlikusias jų dalis iš specialaus skiedinio teko išlieti naujus.
Balkonas kartkartėmis buvo remontuojamas, bet nebuvo hidroizoliacijos, todėl teko nuimti kelis jo grindų sluoksnius, įrengti izoliaciją, apšiltinti ir pakloti naujas grindis. Taip pat sunykę buvo ir balkono turėklai, jų porankiai, stulpeliai“, – pasakojo A.Rutkauskas.
Atnaujinant namą buvusių originalų kopijomis pakeisti langų rėmai, įstatytos medinės paradinio įėjimo durys. Pavyko atnaujinti originalų vėliavos laikiklį.
Atlikus fasado polichrominius tyrimus parinkta originaliai artima tinko spalva, nuo fasado nuvalyti keli dažų sluoksniai. Naujomis pakeistos suirusios plytos, sienos nutinkuotos tarpukariu naudotos technologijos kalkių–cemento skiediniu.
Norint atlikti darbus kokybiškai prireikė daug kruopštaus rankų darbo.
Saugo ir interjero detales
Pastato savininkė Kazimiera dėl namo atnaujinimo darbų kuklinosi. Sakė, esą dar liko daug darbo, kad visas pastatas būtų atnaujintas.
Dalį namo fasado pavyko suremontuoti pasinaudojus savivaldybės vertingųjų pastatų tvarkybos programa, iš kurios gavo šiek tiek lėšų.
Vis dėlto moteris parodė ir namo vidų. Jame išlikusios ir restauruotos medinės tarpukario durys su autentiškais stiklais, rankenomis, lubos su paskliautėmis, gausu įvairių interjero detalių, pavyzdžiui, tarp dviejų kambarių sumontuotos stumdomosios medinės durys.
Matyti, kad moteris tausoja tarpukario laikų palikimą ir jai svarbu jį išsaugoti.
Viloje gyveno ir rašytojai
Namo šeimininkė pasakojo, kad sovietmečiu pastatą nacionalizavus jame buvo 7 butai. Gyventojai naudojosi vienu mažu tualetu ir bendra virtuve.
Vienu metu name buvo ir žinybinis Rašytojų sąjungos butas. Jame gyveno vertėjas Valys Drazdauskas, vėliau – prozininkas Petras Venclovas, po jų – poetas ir prozininkas Vidmantas Kiaušas.
Pastarasis prisiminė, kad jam buvo skirtas kambarys po gražiuoju balkonu. Bet sovietmečiu balkonas buvo kiauras, iš jo bėgo vanduo, todėl jis kėlė daugiau bėdos, nei teikė malonumo.
„Puiku, kad dabartiniai namo gyventojai jį atnaujina, namas vėl atgauna savo grožį“, – sakė V.Kiaušas.
Namas – išskirtinis savo formomis
Liuda Marija Perevičienė
Architektė
„Man teko rengti Vydūno alėjos 3-ojo namo tvarkybos projektą. Jis yra išskirtinis visame Kaune, nes kiekvienas jo fasadas – vis kitoks. Pastatas – sudėtingos painios sandaros. Eksterjeras persodrintas tūrių, formų ir detalių gausos.
Pagrindinio fasado dalis apipavidalinta kaip jonėninio orderio puskolonių portikas. Itin puošnus pietvakarių fasadas su pusapvale veranda ir terasa. Antrojo aukšto antstatą užbaigia laiptuotas frontonas. Tai retas pavyzdys Kaune, kai nedideliam namui suteikta puošni neoklasicistinio rūmelio forma.
Labai džiaugiuosi, kad pastato savininkai pasiryžo jį atnaujinti. Ir tuo pat metu teko išgirsti, kad kitas A.Gordevičiaus projektuotas namas Perkūno alėjoje 11 buvo suniokotas. To namo savininko argumentai, neva jo nebuvo įmanoma atnaujinti, yra nepagrįsti.
Pavyzdžiui, Vydūno alėjos 3-ojo namo stogas taip pat buvo dengtas skarda, sovietmečiu – šiferiu. Tokia pat situacija buvo ir Perkūno alėjos namo stogo. Bet Vydūno alėjos rūmelio gyventojai jį sugebėjo pakeisti nauja skarda.
Taip pat matyti, kad Perkūno alėjos 11-ojo namo medinės perdangos ir kitos dalys yra geros būklės, todėl jį buvo galima atnaujinti. Deja, savininko požiūris į palikimą buvo kitoks.“
