Įstrigusi S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija Kaune. Gedimino kalną Vilniuje rekonstruojantys nelegalūs svetimšaliai darbininkai.
Finansinė duobė, į kurią savo subrangovus Lietuvoje įstūmė Vilniaus kogeneracinę elektrinę (VKE) stačiusi Lenkijos bendrovė „Rafako“.
Tai – tiktai keli pavyzdžiai, kai viešųjų pirkimų konkursą laimi užsienio bendrovė, nepajėgi įvykti savo įsipareigojimų.
Net pasijuto nereikalingi
Ydinga viešųjų pirkimų praktika ir abejonių keliančios konkursų sąlygos lietuviško kapitalo įmones per stambiausius nacionalinio masto projektus neretai palieka už borto.
„Nuolat susiduriame su atvejais, kai susipažinę su statybų konkurso sąlygomis Lietuvos įmonių specialistai sako, kad užsakymų verčiau ieškoti Vokietijoje ar Skandinavijoje. Net aukščiausios kvalifikacijos statybų sektoriaus profesionalai tėvynėje pasijunta nereikalingi.
Po to lieka apmaudžiai stebėti, kai konkursus laimėjusios užsienio kompanijos nebepajėgia įgyvendinti įsipareigojimų, nebaigia darbų, lieka skolingos vietiniams subrangovams“, – kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
Klaidingi užsakovų sprendimai brangiai kainuoja tiek vietiniam verslui, tiek visiems mokesčių mokėtojams, nes pabaigti įstrigusius svetimus projektus paprastai atsieina brangiau.
„Nuosekliai atliekant visus statybų etapus nuo pradžios iki pabaigos procesai kainuoja pigiau negu sustabdyto projekto atnaujinimas“, – teigė D.Gedvilas.
Grėsmė kyla ir saugumui
Anot LSA vadovo, garsiausias viešųjų pirkimų klaidos simbolis statybų sektoriuje yra nacionalinio stadiono griaučiai Šeškinėje.
„Įsivaizduokite, jeigu toks likimas ištiktų, pavyzdžiui, strateginės reikšmės energetikos projektą. Tai turėtų įtakos valstybės ekonominei nepriklausomybei“, – aiškino pašnekovas.
Būtent nacionalinio saugumo klausimą pernai aktyviai kėlė Lietuvos dujotiekių statybos bendrovė „MT Group“, kuri su partnere Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“ užėmė antrąją vietą magistralinio dujotiekio GIPL į Lenkiją rangovo konkurse.
Pergalė konkurse bendrovėms būtų davusi beveik 100 mln. eurų vertės darbų rangos sutartį.
Paradoksalu, bet šiemet būtent Lenkijos bendrovė „Rafako“ susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais ir įklimpo į skolas.
Per Varšuvos vertybinių popierių biržą įmonė pranešė apie restruktūrizavimą. Dėl to bendrovė buvo pripažinta nepajėgia laiku įvykdyti darbų.
Jeigu „Rafako“ Lietuvoje būtų laimėjusi magistralinio dujotiekio rangovo konkursą, šio ilgalaikio strateginio projekto ateitis šiandien būtų pakibusi ant plauko.
Velkasi skolų šleifas
Spalį apie „Rafako“ pasklidusios žinios privertė už galvos griebtis lietuviškas statybų įmones, kurios pagal sutartį su lenkų bendrove atliko subrangos darbus VKJ statybose.
Bendra „Rafako“ skolų suma subrangovams Lietuvoje siekia daugiau kaip milijoną eurų.
Užsakovė „Ignitis grupė“ nutarė nutraukti sutartį su „Rafako“, kuri buvo atsakinga už biokurą naudojančios kogeneracinės jėgainės dalies statybas.
Nutraukus sutartį, biokuro įrenginiai gali būti paleisti ne 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį, kaip planuota, o maždaug metais vėliau.
Vilniaus kogeneracinę elektrinę sudaro energiją iš biokuro ir atliekų gaminantys įrenginiai.
Sustojus biokuro įrenginių statyboms užsakovai gali guostis tik tuo, kad atliekų įrenginių statybos darbai vyksta, kaip suplanuota, – juos atlieka bendrovių „Steinmüller Babcock Environment“ ir „Budimex“ komandos.
Lietuvių sėkmė neįtikina
LSA nariai svarstė, kad VKE projektas su „Rafako“ galėjo išvengti nesėkmės, jeigu viešojo pirkimo konkurso rengėjai nebūtų taip susikoncentravę į rangovus iš užsienio.
Konkurso sąlygas nagrinėjusiems Lietuvos verslininkams susidarė įspūdis, kad dokumente nustatyti tokie reikalavimai ir kvalifikaciniai kriterijai, kurių negali atitikti nė viena lietuviška įmonė, nors Lietuvos įmonės jau yra sėkmingai įrodžiusios, kad panašius projektus įgyvendinti gali.
Pavyzdžiui, viešą tarptautinį konkursą atlikti Kauno kogeneracinės elektrinės statybos rangos darbus 2018 metais laimėjo Panevėžio statybos trestas (PST).
Pagal 33,6 mln. eurų vertės paslaugų sutartį, baigti statybas pagrindinis rangovas įsipareigojo iki 2020 metų.
PST sėkmingai atliko darbus ir įgyvendino projektą, kurį Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Kai elektrinės veikla įsibėgės, Kauno regiono gyventojai sutaupys apie 13 mln. eurų per metus mažiau mokėdami už atliekų tvarkymą ir šilumą.
Mat elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos, taip pat vandenvalos įrenginiuose susidarantis dumblas.
Darbus baigti teks saviems
LSA prezidentas D.Gedvilas priminė, kad tais pačiais 2018 metais Kaune pradėtas kitas projektas – S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija – irgi nesibaigė sėkmingai.
Kauno savivaldybės administracija prieš porą metų stadiono rekonstrukciją patikėjo Turkijos kompanijai „Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret“. Oficialiai skelbta, kad darbų sąmata yra 34,95 mln. eurų, bet pasirašytos sutarties vertė buvo net 11 milijonų didesnė ir siekė 46 mln. eurų.
Turkijos įmonė sugebėjo atlikti tik apie ketvirtadalį darbų, už juos savivaldybė sumokėjo 8,5 mln. eurų.
Rangovas nustojo vykdyti darbus ir liko skolingas ne tiktai maždaug 70 darbininkų iš Turkijos, bet ir Lietuvos įmonėms.
Savivaldybei teko skelbti naują konkursą, jį laimėjo „Autokausta“. Su bendrove rugpjūtį pasirašyta 32 mln. eurų vertės rangos darbų sutartis.
Kauno vicemeras Andrius Palionis yra pastebėjęs, kad nors stadiono statybos darbai pabrango, iš Turkijos įmonės pavyko prisiteisti 2 mln. eurų garantą už esminių sutarties sąlygų nesilaikymą, todėl miesto įsipareigojimų suma labai daug neaugo.
Siūlo vertinti patikimumą
LSA duomenimis, pernai Lietuvoje egzistavo kelios dešimtys sustabdytų ir neįgyvendintų valstybinių statybos projektų, kurių bendra vertė siekė daugiau nei 0,5 mlrd. eurų.
„Kiekvienas sustojęs ir neužbaigtas projektas palieka ilgą skolų grandinę – partneriams, subrangovams, tiekėjams“, – pabrėžė LSA vadovas D.Gedvilas.
Jo teigimu, neretai prie į tokią aklavietę atveda mažiausios kainos kriterijus, kuriuo vadovaujasi viešųjų pirkimų konkursus rengiančios organizacijos.
Anot D.Gedvilo, per konkursus derėtų atsižvelgti ir įvertinti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių statybos įmonių patikimumą: techninius ir finansinius pajėgumus, mokamą darbo užmokesčio vidurkį, ar įmonė turi sutartis su reikalingu skaičiumi statybos srities darbuotojų, galinčių atlikti numatytus darbus. (LR) G.Bitvinsko nuotr. Klaidingi užsakovų sprendimai brangiai kainuoja tiek vietiniam verslui, tiek vi- siems mokesčių mokėtojams. „Kiekvienas su- stojęs ir neužbaigtas projektas pa- lieka ilgą skolų grandinę – partneriams, sub- rangovams, tiekėjams.
