Kaip portalui lrytas.lt pasakojo architektė G.Ubarevičiūtė, šiuo metu kaip tik viešinti Suomijoje, kad jų nagrinėta teritorija – uostas, supantis įspūdingą, turistų itin lankomą pilį. Teritoriją pilies pašonėje, kur sunkusis transportas įvažiuoja į keltus, ketinama iškelti toliau nuo pilies, į šiaurinę teritorijos dalį, kur iškils naujasis terminalas, o buvusią uosto teritoriją atlaisvinti ir atverti priėjimą prie vandens.
Suomiai, neturėdami aiškios vizijos, suorganizavo atvirą tarptautinį konkursą, kad pasaulio architektai pateiktų savo viziją, kaip keliasdešimties hektarų teritoriją galima įveiklinti, kokią funkciją sukurti. Buvo aišku tik tiek, kad turėtų iškilti istorijos ir ateities muziejus. Jį architektai turėjo integruoti nagrinėjamoje teritorijoje. Visa kita, kaip turėtų vystytis teritorija, kas joje galėtų atsirasti, palikta spręsti patiems architektams.
„Mus patraukė nagrinėjamoje teritorijoje esanti išlikusi viena seniausių ir didžiausių Viduramžių pilių, šiuo metu apsupta asfaltuotos teritorijos. Buvo įdomu jai vėl sugrąžinti reikšmingumą miesto vartų kontekste. Mums tekusi svarbi užduotis iš naujo atskleisti paveldą“, – kalbėjo architektė.
Lietuviams architektams svarbiausia buvo paveldas ir tvarumas. Vienas iš architektų siūlymų – išplėsti pilį supantį parką, apsupant jį papildomomis žaliomis viešosiomis erdvėmis, įrengiant aktyvų parką, kuris susisietų dar su dviem papildomomis teritorijomis – uosto vakarinėje pusėje esančiu atvykimo iš kelto terminalu, kur siūloma įkurti uosto miestelį.
Jame būtų daugiau funkcijų turistams, pavyzdžiui, viešbučiai, prekybos vietos, restoranai ir pan., kurtųsi mažesni verslai. Tarp pilies parko ir atvykimo terminalo būtų projektuojamas ir muziejus ant vandens.
Kitoje pusėje, kur šiuo metu veikia jūrų muziejus, architektai siūlė pratęsti gyvenamąsias teritorijas, užtikrinti parko ir pakrantės gyvybingumą ištisą parą.
Kadangi konkursas vyko karantino metu, patys architektai teritoriją gyvai apžiūrėjo tik dabar. Juos pačius nustebino pilies ir uosto kaimynystė.
Taigi, šis projektas – vienas prioritetinių Suomijoje. Kadangi miestas po 10 metų švęs 800 metų jubiliejų, iki 2029-ųjų norima matyti teritoriją, pakeitusią savo veidą, tačiau visas projektas planuojamas etapais, o jo pabaiga numatyta tik 2049-aisiais.
„Šis konkursas vienas ilgiausių, kuriame esame dirbę. Didelis mastelis, norėjosi pajausti tą vietą, tą mastelį, kas teisinga, apžiūrėti gyvai jos nebuvo galima.
Nebuvo jokio programos, gairių, viskas priklausė nuo pačių architektų. Konkursas suorganizuotas labai profesionaliai, projektą buvo galima pateikti internetu“, – pasakojo architektė.
