Kaunietis verslininkas A.Dankovskis šiomis dienomis jaučiasi taip, tarsi būtų didžiausias visuomenės priešas. Paveldosaugininkai ir aktyvūs visuomenininkai jį kaltina sunaikinus tarpukariu pastatytą medinę vilą, kuri priklausė Steigiamojo Seimo nariui Petrui Ruseckui, nes dalį jos nugriovė.
Ši vietovė yra paveldo saugomoje teritorijoje, bet pats medinis pastatas į saugomų objektų sąrašą neįtrauktas.
Ar iš tiesų verslininkas yra paveldo niokotojas?
Atnaujino savo lėšomis
A.Dankovskis pasakojo, kad jį žavi tarpukario architektūra, ypač art deco stiliaus pastatai. Todėl 2014 metais įsigijo du butus keturių butų name Žaliakalnyje, Minties Rato gatvėje. Dviejų aukštų 1938 metais pastatytas art deco stiliaus namas buvo labai apleistas.
„Šis namas nebuvo pripažintas Kultūros paveldo saugomu objektu, ankstesniems gyventojams ar specialistams nerūpėjo. Tačiau su žmona investavome savo pinigų ir jį atnaujinome visą.
Pakeitėme stogą, lietaus nuotekų sistemą, įrengėme drenažą, atnaujinome pastato fasadą, įstatėme medinius langų rėmus. Net asfalto šaligatvis prie namo, kuriuo naudojasi praeiviai, nulietas už mūsų pinigus“, – pasakojo vyras.
Verslininkas tikino, kad nors investuoti teko nemažai lėšų, bet remontuoti namą buvo įmanoma, nes jis nebuvo kritinės būklės.
Ketino statyti naują namą
A.Dankovskis pasakojo norėjęs gyventi savo valdose, todėl įsigijo namą Perkūno alėjoje. 1928 metais statytas medinis pastatas daug metų buvo savivaldybės žinioje. 2014 metais šį turtą susigrąžino viena paveldėtoja, o 2015 metais namą pardavė jam.
„Registrų centro dokumentuose parašyta, kad pastatas nėra ypatingas, be to jis jau tada buvo sutrešęs, gyventi jame buvo pavojinga. Planavau, kad jį nugriausiu ir pasistatysiu art deco stilių atkartojantį namą savo šeimai, kuris papuoš Perkūno alėją“, – teigė verslininkas.
Įsigijęs medinį namą, jis kreipėsi į miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrių, klausė, kokias procedūras reikia atlikti, norint jo vietoje pastatyti šiuolaikinį statinį.
„Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas atsakė, kad vertingųjų savybių šiam pastatui nėra nustatyta, bet pagal specialųjį planą jis yra priskiriamas ketvirtosios – aukščiausios – kultūrinės vertės kategorijai.
Man buvo neaišku, kaip gali būti, kad jis priskirtas ketvirtajai kategorijai, nors vertingųjų savybių nėra? Tada S.Rimas pasiūlė man pačiam kreiptis į kultūros paveldo vertinimo tarybą, kad ši nustatytų, kokios tos vertingosios namo savybės“, – pasakojo A.Dankovskis.
Vertingų savybių nerado
2015 metų pabaigoje į posėdį dėl Perkūno alėjos 11-ojo namo rinkosi Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Verslininkas tvirtino, kad savo išvadas tarybai pristatė paveldosaugos ekspertė Diana Pikšrienė, kurios nuomone, vertingųjų savybių pastate nėra. Dauguma kultūros paveldo vertinimo tarybos narių nusprendė, kad namo papildomai saugoti nereikia, priimtas sprendimas jo neįrašyti į Kultūros vertybių registrą.
„Taip pat buvo pripažinta, kad pastatas yra avarinės būklės ir pavojingas naudoti“, – teigė A.Dankovskis.
Kadangi remontuoti dalimis savo namo verslininkas teigė negalėjęs, nes buvo pavojus, jog jis sugrius ir ką nors sužalos, bei remiantis kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu A.Dankovskis namą praėjusią savaitę ir pradėjo griauti.
„Dabar esu kaltinamas paveldo suniokojimu. Pirmiausia, namas buvo avarinės būklės. Kas atsakytų, jei į jį įlįstų bei susižeistų ar net žūtų žmogus? Taip pat niekas nekalba apie tai, kodėl vila iki šiol niekam nebuvo reikalinga ir vertinga, neįtraukta į saugomų objektų sąrašą?“, – piktinosi verslininkas.
Šiuo metu Aplinkos apsaugos ministerija yra uždraudusi 1 mėnesį vykdyti bet kokius darbus, susijusius su Perkūno alėjos 11-uoju namu. A.Dankovskis tvirtino, kad savo tiesą ketina ginti teisme.
Nustebęs, kad savininkas dedasi auka
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Perkūno alėjos 11-asis pastatas ir dabar yra priskirtas ketvirtos kultūrinės vertės kategorijai.
Tai reiškia, kad turi būti saugomas statinio tūris, jo eksterjeras ir interjeras, jų detalės. Net jei jis ir nėra atskirai saugomas objektas, griauti jo be leidimo nebuvo galima. Taip pat man abejonių kelia anuomet padarytos ekspertizės, kur teigiama, kad pastatas yra avarinės būklės.
Bet kokiu atveju, pastato valdytojas privalėjo parengti statinio rekonstrukcijos projektą. Galbūt jį iš tiesų būtų tekę išardyti ir surinkti iš naujo, panaudojant dalį naujų medžiagų, bet atkuriant patį statinį. Būtume ėję į kompromisus, jei pastato valdytojas būtų su mumis taręsis ir konsultavęsis.
Esu įsitikinęs, kad dabartinis pastato valdytojas dabar dedasi auka ir pasinaudodamas tokiu vaidmeniu bando įtikinti, kad kitos išeities neturėjo. Manau, kad šis pastatas turi būti atkurtas, bet matyt dėl to teks eiti teisminiu keliu“.
