Užsienio specialistų pripažinimas
Šiemet konkursui pateikta 160 darbų, tarp kurių 3 apdovanojimus pelnė kauniečiai architektai. Pasak antrą kartą prestižinį įvertinimą atsiėmusio Š.Kiaunės, ši nominacija – garbė ir pasididžiavimas visiems miestiečiams.
„Iš tiesų buvo netikėta, ypatingai atsižvelgiant į faktą, jog komisijos narius sudarė vien užsieniečiai. Projektą įgyvendinome drauge su miestu, todėl ir pelnytu pripažinimu dalinamės su visais kauniečiais. Tikiuosi, kad ši atsinaujinimo banga Kaune nusiris ir į Laisvės alėjos šonuose esančius kiemus bei aplinkines viešąsias erdves“, – džiaugėsi architektas Š. Kiaunė.
Konkursui pateiktus darbus tradiciškai vertino komisija, sudaryta iš įvairių šalių architektų: Xander Vermeulen Windsant (Olandija), Māra Ābele (Latvija) ir Kalle Komissarov (Estija). Vertinimo komisijoje dalyvauja tik kviestiniai žinomi architektai, kurie išrenka 5 nominuojamus darbus.
Įkvepiantis projektas maloniai erdvei
„Laisvės alėjos rekonstrukcija yra įkvepiantis projektas, atliktas skiriant ypatingą dėmesį detalėms ir medžiagoms bei iškeliant pagrindinės miesto alėjos svarbą. Laisvės alėja tapo gražia, malonia miesto erdve. Mes žavimės meistrišku ir kruopščiu darbu, kuriant viešąsias miesto erdves. Tikimės, kad tai įkvėps panašiems projektams ir kitus Lietuvos miestus“, – sakė vienas vertinimo komisijos narių Xander V. Windsant.
Konkurso kuratorė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė sako, kad autoritetingi užsienio architektai darbams vertinti pasitelkiami ne vien dėl objektyvumo: „Yra kita priežastis. Atvykus iš toliau, nežinant konteksto, galima įžvelgti mums nepastebimų projektų savybių, pažangių pasaulinių tendencijų atspindžių. Taip mes žvelgiame į save, bet kitų akimis.“
Ilgiausios pėsčiųjų gatvės Rytų Europoje rekonstrukcija prasidėjo 2015 metais. Per porą metų už 4,3 mln. eurų iš pagrindų atnaujintas pirmasis Laisvės alėjos etapas apėmęs atkarpą tarp Nepriklausomybės aikštės ir A. Mickevičiaus gatvės.
„Atnaujinant pirmąjį etapą turėjome iššūkių su naująja granito danga. Jos medžiagiškumas, gaminių forma buvo nauja patirtis tiek mums, tiek rangovams. Vėliau eksploatacija išryškino kitas silpnąsias vietas. Remiantis pirmojo etapo patirtimi projektuotojai patikslino kitų etapų sprendinius“, – apie rekonstrukcijos iššūkius kalbėjo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
2018 metų pavasarį su bendrovėmis „Autokausta“ ir „Kauno tiltai“ buvo pasirašyta maždaug 15 mln. eurų vertės rangos darbų sutartis likusiems keturiems alėjos etapams. Įdomu tai, kad jiems įgyvendinti užteko tiek pat laiko, kiek truko pirmasis etapas.
„Gražinant ir gaivinant Laisvės alėją buvo nemažai karštų diskusijų. Norėjosi didesnio tempo, tačiau ir švaistytis pinigais nebuvome linkę. Manau, kad viskas pavyko optimaliai. Kauniečiai parodė kantrybę ir supratingumą, o šiandien visi džiaugiamės kardinaliai pasikeitusia erdve, kurią dabar jau tikrai galima vadinti Kauno širdimi. Džiaugiuosi, kad šis architektų atliktas darbas sulaukė tokio solidaus įvertinimo iš jų kompetentingų kolegų“, – pridūrė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Dėliojami paskutiniai štrichai
Šį rudenį alėjos rekonstrukciją vainikavo A. Mickevičiaus gatvėje ties susikirtimu su Laisvės alėja atnaujinta važiuojamoji dalis: sudėta tvirtesnė granito danga, o siūlės užpildytos specialia mastika. Tikimasi, kad gana intensyviu transporto srautu pasižyminti atkarpa taps ilgaamžiškesnė ir patvaresnė.
„Teko atlikti keletą papildomų darbų, bet jų esmė paprasta: kad danga tarnautų kiek įmanoma ilgiau. Per maždaug mėnesį laiko sutvarkysime dokumentaciją ir Laisvės alėjos rekonstrukcija bus oficialiai baigta“, – užtikrino A. Pakalniškis.
Pastaruoju metu intensyviai atnaujinamos ir pačios Laisvės alėjos prieigos. Iki metų pabaigos bus iš pagrindų suremontuota Kęstučio gatvė, darbai įsibėgėja alėją kertančioje S. Daukanto gatvėje, o netrukus savo užduotis pabaigę kelininkai išsikraustys iš baigiamos tvarkyti L. Sapiegos gatvės.
