Konstitucinis Teismas konstatavo, jog architektų, nesiverčiančių atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Konstitucijai prieštarauja. KT pabrėžė, kad teisę priklausyti ar ne kuriai nors asociacijai, bendrijai asmuo įgyvendina laisva valia.
Kita vertus, teismas konstatavo, kad ši teisė nėra absoliuti, įstatymai gali riboti profesine veikla besiverčiančių asmenų veiklą, ypač kai tai susiję su viešojo intereso įgyvendinimu.
įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti privalomą narystę Architektų rūmuose profesine veikla užsiimantiems architektams. Tai leidžia užtikrinti šios profesijos savivaldą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą.
„Tačiau nustatydamas privalomą narystę ir nesiverčiantiems profesine veikla architektams, įstatymų leidėjas viršijo savo įgaliojimus“, – teigiama teismo nutarime.
Nesiverčiantys architekto veikla turėtų turėti teisę sustabdyti narystę.
KT tvirtinimu, įstatymu turi būti nustatyti narystės asociacijoje sustabdymo ir pasibaigimo pagrindai. Dabar jie numatyti Architektų rūmų statute.
„Tai pirmoji byla pagal individualų konstitucinį skundą, kuri išnagrinėta pareiškėjo naudai“, – penktadienį pabrėžė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos turėtų būti koreguojamos. Šis teismo nutarimas neskundžiamas.
Pareiškėjas prašyme Konstituciniam Teismui nurodė, kad jo teisės buvo pažeistos Lietuvos architektų rūmų ir šių rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimais, kuriais panaikintas jo architekto kvalifikacijos atestato galiojimas dėl nesumokėto šių rūmų nario mokesčio.
Pareiškėjas pažymėjo, kad esminė privalomosios narystės valstybės kontroliuojamų profesijų profesinės savivaldos asociacijose sąlyga yra vertimasis atitinkama profesine veikla. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad įstatymų leidėjas neturi įgaliojimų įstatymu nustatyti priverstinės narystės asmenims, kurie nesiverčia valstybės kontroliuojama profesija.
Pagrįsdamas savo poziciją, pareiškėjas nurodo, kad jis, nors ir nevykdo atestuoto architekto veiklos, Lietuvos architektų rūmų nariu automatiškai tapo po to, kai 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Architektų rūmų įstatymo pataisos.
Pareiškėjo teigimu, nebuvo priimta jokio individualaus teisės akto dėl jo narystės ir jis neturėjo galimybės išreikšti savo valios nebūti LAR nariu. Jo manymu, narystė valstybės kontroliuojamų profesijų profesinėse savivaldos asociacijose gali būti privaloma, jei verčiamasi atitinkama profesine veikla, tačiau ginčijamu teisiniu reguliavimu asmenims, ja nesiverčiantiems, pasirinkimo teisė nenumatyta.
Laikinasis Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius portalui lrytas.lt teigė, jog kol kas sunku komentuoti Konstitucinio teismo sprendimą – LAR laukia rašytinio sprendimo. „Panašu, kad sprendimas yra teisingas žmogiškąja prasme – architektūros veikla nesiverčiantys asmenys neturėtų būti verčiami priklausyti LAR, o įstojimo, išstojimo ir narystės stabdymo klausimai turėtų būti aptariami ne Statute, o LAR įstatyme.
Kadangi šiuo metu rengiami Statuto, Architektūros ir Architektų rūmų įstatymo pakeitimai, įrašyti korekcijas tikrai nebūtų sunku. Kuo labai džiaugiuosi – panašu, kad Konstitucinis Teismas patvirtino mūsų nuostatą, kuria tikime, kad architektūros veikla besiverčiantys architektai visgi privalo buti Rūmų nariais, nes tik taip gali buti užtikrinta veiksni šios kontroliuojamos ir reguliuojamos profesijos narių savivalda“, – komentavo L.Rekevičius.
