Šeima sovietmečiu pastatyto namo griauti nenorėjo – ir štai, kaip jis atrodo šiandien
Kristina Buidovaitė
2020-08-29 17:01Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke, netoli Markučių, įsigiję maždaug 200 kv. m ploto 1980-aisiais iškilusį plytų namą, naujieji savininkai ieškojo kompromiso, kaip bent iš dalies išsaugoti seną statybą, sykiu susikurti šiandienos poreikius atitinkantį būstą.
Griauti neplanavo
Dviaukštis namas per 30 metų taip ir nebuvo iki galo užbaigtas, tačiau tuščias nė dienos nestovėjo. Su prašymu atgaivinti ypatingoje sostinės vietoje esantį pastatą naujakuriai kreipėsi į jaunų profesionalų komandą „Heima architects“.
Kaip pasakojo vienas biuro architektų Povilas Žakauskas, rekonstrukcijos metu liko pirmojo aukšto namo sienos, išlaikytos buvusios langų angų vietos, tik kai kur keitėsi langų dydis, rūsio prieduobės taip pat liko savo vietoje.
Kodėl šeimininkai nesirinko iš pažiūros paprastesnio kelio seną namą nugriauti ir jo vietoje statytis naują? „Kadangi namas stovi regioniniame parke, paprasčiau pastatą rekonstruoti nei statyti naują, taip pat šiek tiek pigiau. Ne mažiau svarbus momentas – išsaugotas rūsys, kurį įsirengti kainuotų nepigiai. Galiausiai, namas iš esmės atitiko šeimininkų poreikius. Greta esantis garažas keitėsi labiau – tapo „kolega“ pagrindiniam namui“, – pasakojo P.Žakauskas.
Nors praėjo kiek daugiau nei 30 metų, namo architektūra šiandien, architekto žodžiais, atrodo kiek keista. „Atrodo, kad namas keistesnės proporcijos, pakankamai stambus, jo planas kvadratinis. Dviejų aukštų name mansarda taip pat aukštesnė. Mums tekęs iššūkis – kaip namą padaryti jaukų ir atraktyvų, derantį su aplinka“, – kalbėjo architektas.
Darbas žavi
Sykiu P.Žakauskas pripažįsta – rekonstrukcija visada įdomu. „Keisti ankstesni architektūriniai sprendimai, kurių dabar nesirinktum, suteikia tam tikro žavesio. Pastate 4 lygiai – įėjimas, rūsys, svetainė, antrasis aukštas, bet jie vertingi, jei tik randame gerų sprendimų juos pritaikant šiandienos gyvenimui“, – sakė pašnekovas.
Namo ir garažo fasadų apdailai panaudota mediena. „Nerašyta taisyklė, kad medinis fasadas gelbsti architektūrą – ji jaukėja, į medį maloniau žiūrėti. Tinkas turi daugiau reikalavimų proporcijoms. Šis namas su mansarda neatrodė lengvas, elegantiškas, medinis fasadas jį pavertė jaukesniu.
Pasirinktas skirtingo pločio medinių lentelių skaidymas pastatą taip pat palengvino. Senai statybai būdingi aukšti pamatai, fasado lentelės tęsiasi iki pat žemės, tokiu būdu sukuriamas vientisas vaizdas“, – aiškino architektas.
Interjerą taip pat projektavo „Heima architects“ komanda. „Interjeras nėra tik mūsų, tačiau ir užsakovų kūrinys. Bendros mintys paverstos realybe. Mes kuriame interjerus, kurie nebūtų madingi šiandien, o ilgalaikiai. Ir šiame interjere nevyrauja šiuo metu madingos spalvos.
Interjeras paparastas, aiškus, kažkiek jame skandinaviško stiliaus motyvų“, – reziumavo P. Žakauskas.