Paauksuota laiptinės palubė, specialiai išlietos stiklo durys, reti tarpukario šviestuvai – tokių grožybių galima pamatyti ne kokiame nors muziejuje, o dviejuose Kauno daugiabučiuose. Visa tai jų gyventojai atkūrė savo lėšomis.

Miesto centre dviejuose tarpukariu statytuose daugiabučiuose įsikūrę kauniečiai baigia šių pastatų atnaujinimo darbus. Atkurti ne tik aptrupėję fasadai, bet net mažiausios sovietmečiu gerokai suniokotos jų detalės.

Nuostabu tai, kad šių namų gyventojai visi kaip vienas vertina tarpukario palikimą ir skyrė nemažas pinigų sumas jam prikelti.

Paveldo atstovai giria tokius pavyzdžius ir siūlo bent jau pasinaudoti paveldotvarkos programa namams atnaujinti. Joje šiais metais nemažai naujovių.

Projektavo garsus architektas

Vytauto prospekte ir K.Donelaičio gatvėje neseniai atgimė du tarpukariu buvę prabangūs daugiabučiai.

Abiejuose nekilnojamojo turto turi du kauniečiai verslininkai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jaunų vyrų aistra – domėtis tarpukario architektūra ir ją prikelti naujam gyvenimui.

2017 metais jie įsigijo butą K.Donelaičio gatvės 48-ajame name. Tai 4 aukštų pastatas, pastatytas 1929 metais. Namą tarpukariu statė gydytojas Pranas Gudavičius. Jis projektą užsakė garsiam architektui Edmundui Frykui.

Medikas gyveno pirmame aukšte, greta turėjo ir savo gydytojo kabinetą. Kiti butai buvo nuomojami tuometinei aukštuomenės grietinėlei – mokslininkams, diplomatams.

Sovietmečiu čia gyveno nomenklatūros atstovai, todėl nei butai, nei pats pastatas nebuvo labai suniokoti.

Vis dėlto daug metų remonto nematęs namas buvo pradėjęs irti.

Namą pastatė už milijoną litų

Pirmiausia buvo atnaujintas namo fasadas su įdomiomis detalėmis. Pastatas yra paveldo saugomas objektas ir jo išorei atnaujinti gyventojai gavo dalinę paramą iš savivaldybės, pasinaudoję paveldotvarkos programa.

Šiais metais buvo atnaujinti pastato laiptinės langai ir lauko durys.

„Atsiminimuose užtikome, kad P.Gudavičius už namo pastatymą sumokėjo 1 milijoną litų. Namas buvo statomas prieš ekonominę krizę, tad tuomet pinigų dar negailėta, kas galėjo, didžiavosi, kad gali kitiems pasirodyti, kiek daug investuoja į savo turtą. Todėl tuo metu vyravusi art deco stiliaus prabanga atsispindi ne tik namo butuose, fasade, bet ir laiptinėje“, – pasakojo K.Banys.

Laiptinėje įrengti dvigubi langai mediniais rėmais, kurie buvo įstiklinti geltonais, mėlynais ir permatomais stiklais.

„Teko skaityti, kad spalvoti stiklai buvo atvežti iš Niujorko. Iki mūsų dienų keli buvo sudužę, neišliko. Taip pat buvo abejonių, ar įmanoma bus restauruoti pačius medinius rėmus. Prasčiausiai atrodė viršuje per du aukštus esantis laiptinės langas“, – pasakojo P.Gaidamavičius.

Kaimynus pavyko įtikinti

Namo gyventojai iš pradžių baiminosi, kad seni mediniai rėmai per prasti, norėjo juos keisti plastikiniais. Bet kai specialistai patikrino jų būklę, nustatė, kad jų būklė visai nebloga, tik juos reikia restauruoti.

K.Banys ir P.Gaidamavičius domėjosi, kiek kainuotų, jei langus ir laiptinės duris patikėtų remontuoti pastato administratoriui ir jo samdytiems statybininkams.

„Paaiškėjo, kad tai kainuotų apie 20 tūkstančių eurų, o kokia būtų darbų kokybė – neaišku. Apskaičiavome, kad jei tai atliktume savo jėgomis, suma būtų perpus mažesnė. Tai lėmė, kad visi gyventojai sutiko prisidėti prie įspūdingų langų ir stiklų restauravimo darbų. Ir iš tiesų jie kainavo 10 tūkstančių eurų“, – sakė K.Banys.

Meistrai, restauruodami langų rėmus, naudojo tarpukario laikų technologijas. Iš pradžių nuvalytą medieną įtrynė sėmenų aliejumi, paskui dažė aliejiniais dažais.

Architektė Gražina Janulytė-Bernotienė patarė, kad vietoj išdužusių stiklų reikia parinkti panašius, nebūtinai identiško rašto stiklus. Svarbu buvo išlaikyti jų atspalvius, bet tuo pat metu galima matyti, kaip atrodė tarpukariu ir šiandien pagaminti stiklai.

Stiklas išlietas specialiai

Dar vienas nepigus ir subtilus darbas buvo restauruoti autentiškas namo duris.

Ąžuolinėse, rudais dažais nuteptose duryse buvo įstatytas tik langas jų viršuje, kitos ertmės užkaltos fanera. Dažais užteptos ne tik jos, bet ir varinės detalės – dekoratyvinės vinys, viena iš keturių likusi brangaus metalo plokštė, pritvirtinta durų apačioje.

Kauniečiai pasirūpino, kad durys būtų atstatytos tokios, kaip atrodė tarpukariu.

Iš labai storo – 1 centimetro – stiklo buvo išlietos dvi visų durų aukščio plokštumos. Meistrai jų kraštus nušlifavo tam tikru nuožulniu kampu. Restauravus likusias ir pagaminus naujas varines detales dabar durys atrodo ištaigingai.

„Visi namo gyventojai apie pusmetį tarėsi dėl durų ir langų remonto. Dar pusmetį užtruko jų restauravimas. Darbai baigti visai neseniai. Kai atsivėrė visas jų grožis, net skeptiškiau nusiteikę kaimynai liko sužavėti“, – džiaugsmo neslėpė P.Gaidamavičius.

Dabar gyventojai planuoja atnaujinti ir pačią laiptinę.

Statė jauni verslininkai

Visai netoli yra ir kitas, dar įspūdingesnis, Vytauto prospekto 58-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis. Paveldosaugininkų saugomas namas yra lenktų formų, jį puošia skulptūros.

1928 metais šį namą suprojektavo Kauno žydas architektas Jokūbas Peras, kurį pasamdė to meto verslininkai Mozė Posvianskis ir Hiršas Klisas – audinių fabriko „Liteksas“ savininkai. Jauni verslininkai, kuriems buvo tik 26 ir 27 metai, gyveno antro aukšto butuose.

K.Banys ir P.Gaidamavičius prisipažino, kad namo statytojai jiems yra pavyzdys ir jų nuotraukas vyrai yra pasikabinę savo bute.

Namas buvo itin prabangus. Jame buvo įrengti tarnaičių kambariai, gyveno kūrikas, gyventojus ir svečius pasitikdavo durininkas.

„Vieno buto nuoma metams čia kainavo 8 tūkstančius 400 litų. Gedimino gatvės 48-ajame name išsinuomoti butą tokiam pat laikui kainavo 4 tūkstančius 500 litų“, – pasakojo P.Gaidamavičius.

Tarpukariu žibėjęs prabanga, sovietmečiu pastatas ir jo gyventojai patyrė didžiulį skurdą. Jame buvo įrengti komunaliniai butai, kuriuose gyveno po kelias šeimas.

Sužinojo netikėtų faktų

Daug metų kauniečiai architektai ginčijosi, ar keistojo namo projekto jo autorius kartais nenugvelbė iš vokiečių kolegų.

„Kai pradėjome domėtis, ar taip buvo iš tiesų, sužinojome labai įdomių faktų. Keista, kad iki šiol niekas šio namo istorijos nuodugniau netyrinėjo“, – pasakojo P.Gaidamavičius.

Kauniečiai išsiaiškino, kad pastato architektūra būdinga Amsterdamo mokyklos architektūriniam stiliui. Jis Nyderlanduose vyravo 1910–1930 metais. Toje šalyje yra ne vienas tokios architektūros pavyzdys.

„Kiek pavyko sužinoti, tokio stiliaus namas yra vienintelis Lietuvoje. Jei kas žino kitą, būtų įdomu apie tai išgirsti“, – prašė P.Gaidamavičius.

Lubose švyti ir auksas

Kauniečiai verslininkai taip pat yra įsigiję butą šiame name, jame buvo filmuoti serialo „Černobylis“ kadrai. K.Banys ir P.Gaidamavičius ir šio namo gyventojus įkalbėjo pastatą atnaujinti.

Fasadas, pasinaudojus savivaldybės parama, buvo atnaujintas pernai. Dabar baigiami laiptinės tvarkybos darbai. Buvo atnaujinti mediniai langų rėmai su žalvarinėmis rankenomis.

Atlikus laiptinės sienų polichrominius tyrimus buvo nustatyta, kad ji buvo dažyta mėlyna, žydra, balta spalvomis. Jos atkurtos.

Netikėtas radinys laukė viršutiniame aukšte. Buvo manoma, kad laiptinės lubos buvo baltos, bet pradėję krapštyti senus dažus restauratoriai aptiko, kad jų viduryje buvo nudažytas mėlynas ovalas, apjuostas paauksuota linija. Tai taip pat atkurta.

Šviestuvą rado aukcione

Laiptinės palubėje dabar pakabintas art deco stiliaus apvalus šviestuvas, kurį namui nupirko ir padovanojo K.Banys ir P.Gaidamavičius.

„Domėjausi, kokie šviestuvai tarpukariu būdavo laiptinėse. Paaiškėjo, kad tokios formos. Vieną originalą pavyko atrasti Kaune kitame name. Jo gyventojams nereikėjo, tad restauruotas jis atsidūrė čia. Dabar šviestuvas atrodo tarsi spindulys mėlynoje padangėje“, – pasakojo K.Banys.

Vyrai namui padovanojo ir dar vieną šviestuvą, kuris kabo lauke virš durų. Jis, kaip ir pastatas, yra Amsterdamo mokyklos architektūros stiliaus.

Pasak kauniečių, tokių pasaulyje nėra labai daug, nes Nyderlandai – gana maža šalis ir jų palikimas nėra išplitęs plačiai po pasaulį. Šviestuvą vyrai įsigijo aukcione.

Duris atkūrė iš nuotraukos

Jau švyti ir naujos Vytauto prospekto 58-ojo pastato lauko durys. Meistrams pavyko restauruoti išlikusią autentišką ąžuolinę durų staktą. Iš nuotraukų buvo atkurtos pačios 6 stiklų ąžuolinės durys ir žalvarinė rankena.

Virš jų atvertas sovietmečiu užmūrytas švieslangis.

Visus darbus namo gyventojai atliko už savo pinigus. O vienas kaimynas – Albinas Šilingas – įteikė labai vertingą ir brangią dovaną. Vyras pats savo lėšomis atnaujino viso pastato elektros instaliaciją.

A.Šilingas pasakojo, kad į namą Vytauto prospekte atsikraustė prieš 5 metus.

„Tada namas buvo labai apleistas, butuose per langus ir sienų plyšius skverbėsi vanduo, laiptinė ir namo fasadas trupėjo. Nors pastato būklė buvo apgailėtina, norėjau čia gyventi, nes jis – išskirtinis“, – pasakojo elektros inžinierius.

Instaliaciją pakeitė už dyką

A.Šilingas džiaugėsi, kad prieš kelerius metus name butą įsigijo K.Banys ir P.Gaidamavičius.

„Jie yra nepaprasti entuziastai, labai vertinantys tarpukario palikimą ir norintys jį atkurti.

Mūsų požiūriai sutapo. Tada ir kitus kaimynus pavyko įkalbinti prikelti namą“, – sakė A.Šilingas.

Atnaujindamas namo elektros instaliaciją vyras aptiko, kad ji buvo likusi nuo pat tarpukario. Laidai buvo išvedžioti įkišant juos į specialius vamzdelius.

„Savo bute panaudojau naujus laidus ir senus vamzdelius, kad liktų kuo daugiau autentikos. Pačiame name reikėjo pajėgesnės naujos instaliacijos.

Man buvo malonu prisidėti prie namo atnaujinimo“, – sakė A.Šilingas.

Išleido 25 tūkstančius eurų

P.Gaidamavičius užsiminė, kad atnaujinant elektros instaliaciją Gedimino gatvės daugiabutyje darbai kainavo apie 7 tūkstančius eurų, tad, matyt, panašią sumą Vytauto prospekto namo gyventojams kaimynas ir padovanojo, darbus atlikęs pats.

Iš viso Vytauto prospekto 58-ojo namo laiptinės langų, sienų ir durų remontas kainavo 25 tūkstančius eurų.

Dviejų šio namo butų gyventojai yra išsaugoję ir autentiškas jų duris.

Jos įdomios tuo, kad yra iš pušies, bet jų paviršius apdirbtas taip, kad imitacija primena ąžuolo masyvą. Šias duris butų savininkai taip pat planuoja restauruoti.

Yra nemažai naujovių, bet ne visos džiugins

Saulius Rimas, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas:

„Tokie pavyzdžiai kaip verslininkų K.Banio, P.Gaidamavičiaus ir jų kaimynų iniciatyvos yra sėkmės istorijos, kurios, tikiuosi, įkvėps ir daugiau kauniečių vertinti savo turtą ir juo rūpintis.

Norintys tai padaryti jau nuo 2015 metų gali pasinaudoti ir savivaldybės rengiama pastatų fasadų paveldotvarkos parama.

Šiais metais joje yra nemažai naujovių. Daline parama gali pasinaudoti tie, kurių pastatai yra ne tik saugomi paveldo. Paramą pastatų sienų fasadų ir jų elementų tvarkybai gali gauti bet kuriuo laiku Senamiestyje ar Naujamiestyje pastatytų namų valdytojai. Nefinansuojami tik pastatų apšiltinimo darbai.

Taip pat paramą galima gauti norint ant pastatų fasadų įrengti apšvietimą ir namų įeigas pritaikyti neįgaliesiems.

Dar viena naujovė – pasirašytas sutartis, jei darbų dėl objektyvių priežasčių nepavyks atlikti per šiuos metus, bus galima pratęsti ir darbus baigti kitais metais.

Tačiau atsirado ir sankcijų. Pernai sutartis pasirašėme su 45 pastatų valdytojais. 14 iš jų vėliau persigalvojo, atnaujinimo darbų nebeatliko. Pinigai liko, nors juos galėjo gauti tie, kurie namus tikrai būtų atnaujinę.

Todėl šiais metais skiriame daugiau laiko planams apsvarstyti, rangovams rasti. Jei vis dėlto sutartys bus pasirašytos, bet vėliau darbai nebus pradėti, tokiems pastatų valdytojams bus skirtos baudos – teks sumokėti 10 procentų baudą nuo skirtos sumos.

Pavyzdžiui, jei savivaldybės skyrė 20 tūkstančių eurų paramos, bauda sieks 2 tūkstančius eurų.

Kol kas į šių metų paramą pretenduoja 45 objektų valdytojai. Kiek bus pasirašyta sutarčių, paaiškės kitą savaitę.“