2017 metų pavasarį iš Vilniaus gatvės ir Rotušės aikštės dingo retro stiliaus telefonų būdelės: telekomunikacijos paslaugas teikusi įmonė po truputį mažino jų skaičių, nes taksofonų poreikis stipriai sumažėjo, o vėliau ir likusias nukėlė.
Tada kaunietė Aistė Grybauskienė (dabar – verslininko Raimondo Karpavičiaus našlė Aistė Karpavičienė, išgarsėjusi mirusio vyro turto paveldėjimo istorijoje. – Red.) viešai paskelbė, kad jos viešoji įstaiga perėmė namelius, ir tikino, kad kai bus suremontuoti, net jei paskirtis pasikeis, saviti senamiesčio akcentai grįš į savo vietas.
Praėjus trejiems metams originalių telefono būdelių senamiestyje nėra nė kvapo, o kelias jas aplūžusias kauniečiai pastebėjo vienos privačios bendrovės teritorijoje.
Tačiau garsioji turtuolio našlė A.Karpavičienė ir dabar teigė, kad telefono būdeles ketina restauruoti, o dėl jų pastatymo senamiestyje tariasi su savivaldybe. Miesto savivaldybės atstovai sakė, kad į juos dėl šių mažosios architektūros akcentų grąžinimo į miesto širdį niekas nėra kreipęsis.
Aptiko paliktas ne po stogu
Nesunku nuspėti, kad milijonieriaus našlei šiuo metu senosios telefono būdelės nėra svarbiausias rūpestis. Tuo tarpu vienas kaunietis uždaroje feisbuko grupėje pranešė telefono namelius aptikęs vienos privačios įmonės kieme. Vyras teigė, kad jos uždaroje teritorijoje laikomos jau ne pirmus metus.
Telefono būdelės, kurioms jau 35 metai, dienas leidžia net ne po stogu – jos neapsaugotos nei nuo lietaus, nei sniego ar saulės kaitros. Kai kurios būdelių dalys esą nukritusios.
Tai išgirdę kauniečiai socialiniuose tinkluose ėmė spėlioti, kodėl būdelės ten paliktos, kam jos dabar priklauso, dalijosi idėjomis, ką su jomis būtų galima daryti.
Apdovanojo už gerus darbus
Ne vienas prisiminė, kad prieš kelerius metus būdelėmis pasiskelbė besirūpinanti A.Grybauskienė.
2016 metais ši kaunietė už gerus darbus Kaunui, už tai, kad būdama Kauno senamiesčio draugijos vadovė prisidėjo prie miesto senamiesčio atgaivinimo, tapo 2015 metų kauniete.
2017 metais tada dar būdama A.Grybauskienė moteris tvirtino, kad telefono būdelės telekomunikacijų bendrovei „Teo LT“ tapo nereikalingos, jos buvo gana prastos būklės, todėl viešoji įstaiga „Republica Kaunensis“, kuriai moteris tada vadovavo, jas ir perėmė.
Žinoma kaunietė teigė, kad jai pavyko perimti 7 telefonų būdeles, o iš viso senamiestyje savo laiku stovėjo apie 20 tokių telefono namelių. Tada kaunietė teigė, kad sulūžusį turtą atnaujins, pagal jo pavyzdžius bus pagaminta ir daugiau telefono būdelių.
Būdelių rasti nepavyko
Dabartinė Kauno senamiesčio draugijos vadovė Ona Peičiūtė pasakojo, kad senamiesčio verslininkai oficialiai draugiją įregistravo 2010 metais. Jai iš pradžių vadovavo kelios kitos moterys, po jų vadove tapo A.Grybauskienė ir šia veikla užsiėmė 5 metus.
2015 metais ji įregistravo savo viešąją įstaigą „Republica Kaunensis“ ir vis daugiau veiklos plėtojo po šios įstaigos vėliava.
O.Peičiūtė Kauno senamiesčio draugijai vadovauti pradėjo 2016 metų pavasarį. Po metų ji ėmė domėtis, kur dingo senamiestyje stovėjusios retro stiliaus telefonų būdelės.
Pasiūlė nekišti nosies
O.Peičiūtė sakė, kad, kaip ir nemažai daliai kauniečių, šios būdelės jai kėlė sentimentų, nes buvo senamiesčio savitumo akcentas.
„Turiu savo tėvų vestuvinių nuotraukų, jie fotografavosi būtent prie tų būdelių. Svajojau, kad jas būtų galima grąžinti, jose įrengti ką nors interaktyvaus“, – pasakojo O.Peičiūtė.
Pasak kaunietės, ji skambino buvusiai Senamiesčio draugijos vadovei, bet išgirdo, jog būdelės yra jos nuosavybė ir tegul naujoji draugijos vadovė nekiša savo nosies į privačius A.Grybauskienės reikalus.
„Tada nuleidau rankas“, – atsiduso O.Peičiūtė.
Liko tik gražios idėjos
Viešosios įstaigos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė prisiminė, kad Aistė jos biure lankėsi prieš pusantrų metų.
Moteris siūlė, kad gal menininkai būdeles galėtų kaip nors panaudoti. Pavyzdžiui, jose eksponuoti meno kūrinius, kurie būtų įdomiai apšviesti.
„Bet vėliau jokių konkrečių žingsnių nebuvo, moteris tiesiog nebesirodė“, – stebėjosi V.Vitkienė.
Meno istorikė ir kritikė priminė, kad pasaulyje puikiai žinomos Didžiosios Britanijos sostinės Londono telefonų būdelės. Kai jos tapo nebereikalingos, verslininkai jas pritaikė telefonams ar planšetiniams kompiuteriams įkrauti ir legendinės būdelės tebėra Londono simboliais. Todėl ir Kauno telefono būdelės galėjo būti panaudotos.
V.Vitkienės kolega Gediminas Banaitis įsitikinęs, kad būdelės puikiai tiktų kaip vieta mainytis knygomis.
„Jei miestas būdeles būtų perėmęs ir jas išsaugojęs, jose įrengęs kad ir telefonų įkrovimo punktus, tai būtų buvusi nebloga dovana miestiečiams. Bet dabar, kai tas turtas yra privačiose rankose, jį galime ir prarasti“, – svarstė V.Vitkienė.
Miesto ženklą įamžino savitai
Telefono būdelė, primenanti tikrąją, ir dabar stovi viename senamiesčio kieme. Kavinės „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis pasakojo, kad kai tikrosios būdelės ėmė dingti, nusprendė savaip jas įamžinti.
„Kavinėje yra tik vienas tualetas, jo žmonėms neužtenka. Todėl kieme nutarėme pastatyti papildomą būdelę, kurioje būtų tik pisuaras.
Bet ką reikėjo daryti, kad naujasis tualetas neatrodytų baisiai, nedarkytų aplinkos vaizdo? Sugalvojau, kad jis turėtų priminti senąją telefono būdelę“, – ypatingo namelio atsiradimo istoriją pasakojo verslininkas.
Tualeto korpusas buvo pagamintas iš tvirto plastiko ir aliuminio plokščių.
Fasadas apklijuotas fototapetais, kurie buvo pagaminti verslininko užsakymu. Juose matyti tikrosios telefono būdelės išorės vaizdas.
Verslininkas sakė, kad savo kieme mielai norėtų turėti ir tikrąją telefono būdelę, jos paskirtis galėtų būti kur kas garbingesnė, todėl gaila, kad šie nameliai kažkur stovi numesti.
„Gaila, kad savo laiku pati savivaldybė jų nenupirko. Manau, bent kelias restauruoti nebūtų kainavę labai daug, bet iki šiol turėtume miestiečiams brangius simbolius“, – kalbėjo verslininkas.
Pasitikėjo garsia moterimi
Labiausiai dėl telefono būdelių ir kitos mažosios architektūros, kuri buvo Vilniaus gatvėje ir Rotušės aikštėje, širdį skauda architektui Rimvydui Jurgiui Paliui.
1985 metais jis drauge su kolege Rymante Gudiene parengė Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą.
„Kūriau mažąsias architektūrines detales – suolus, apšvietimo stulpus, telefono būdeles ir reklamoms skirtus stulpus. Šios detalės buvo neatskiriama viso projekto dalis. Anuomet projektas buvo įvertintas labai puikiai“, – pasakojo R.J.Palys.
Telefono būdelėse veikė laidinis ryšys, tačiau pamažu jo poreikio nebeliko.
„Tada būdeles ir pasisiūlė priglausti A.Grybauskienė. Žinojome, kad ji stengiasi dėl senamiesčio, todėl apsidžiaugėme. Moteris tvirtino, kad būdelės yra saugioje vietoje ir kai reikės, jas grąžins miestui. Tuomet tikėjau tos moters žodžiais“, – sakė R.J.Palys.
Pastaruoju metu su būdeles saugoti pasišovusia kauniete architektas nėra bendravęs.
„Tik girdžiu, kad būdelės gal ir ne visai tinkamai saugomos. Pavyzdžiui, bičiulis pasakojo, kad vienos tokios būdelės stogą matė padėtą Vilijampolėje ant kanalizacijos šulinio vietoj dangčio. Būtų apmaudu, jei jos niokojamos, ardomos dalimis“, – kalbėjo architektas.
Bijo, kad objektai nebegrįš
J.R.Palys sakė, kad panašus likimas vos neištiko ir senamiestyje stovėjusių jo sukurtų reklamos stulpų.
„Jie buvo privatizuoti – viena verslininkė išsivežė. Vėliau ji susisiekė, pasakė, kad nebegali stulpų saugoti, jai jie nereikalingi. Dabar apdengti stulpai stovi vienos statybų bendrovės teritorijoje ir kai jų prireiks, galės būti sugrąžinti į senamiestį“, – aiškino architektas.
R.J.Palio nuomone, stulpus galima suremontuoti arba pagal jų pavyzdį pagaminti naujus. Tai nebūtų sudėtinga.
„Kur kas liūdniau dėl telefono būdelių. Manau, kad darbininkai tokių pačių nepagamintų, o pakitusios išvaizdos būdelės taip nederėtų su aplinka, kaip buvo“, – įsitikinęs architektas.
Jis labai norėtų, kad miesto atstovai būdeles susigrąžintų ir bent kelias restauruotų.
„Anksčiau viena jų stovėjo Rotušės aikštėje, dar viena – Ryšių istorijos muziejaus kieme. Trys – prie Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos bei dar kelios įvairiose Vilniaus gatvės vietose. Dabar užtektų restauruoti bent kelias, visų nė nereikia“, – viltimis dalijosi R.J.Palys.
Architektas mano, kad būdelės galėtų virsti savotiškais žaidimo objektais, kad žmonės iš vienos galėtų paskambinti į kitą.
„Deja, bijau, kad gal jų ir visai nebebus. Vilniaus gatvės atnaujinimo projekte numatyta, kad visa senojo mažoji architektūra po rekonstrukcijos turi grįžti į senamiestį. Bet iš savivaldybės atstovų girdžiu, kad tai dar tik bus svarstoma.
Nenustebčiau, kad kam nors paliepus visa senamiesčio visuma būtų sudarkyta. Būdelės yra miesto veido dalis, miesto savastis, bet ne visi tai suvokia“, – apgailestavo R.J.Palys.
Pažadus žarstė toliau
Milijonieriaus R.Karpavičiaus našlė A.Karpavičienė, „Laikinosios sostinės“ žurnalistės paklausta, kur dabar yra telefono būdelės, tvirtino, kad jos yra saugioje vietoje.
Taip pat kaunietė teigė, kad savo idėjos, jog būdelės gali būti restauruotos, neatsisakė.
„Pavyzdžiui, prie telefono būdelių atnaujinimo galėtų prisidėti verslininkai. Tada prie jų patalpų būdelės ir galėtų atsirasti. Jos galėtų būti naudojamos kaip savita reklama ar įgyti dar kitokią įdomią neįprastą paskirtį“, – kalbėjo A.Karpavičienė.
Moteris tvirtino, kad laukia, kada įvyks Vilniaus gatvės rekonstrukcija, ir su savivaldybe derina galimybes, kad būdelės vėl atsirastų senamiestyje.
Įsigyti būdelių miestas neplanavo
Aloyzas Pakalniškis
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas
„Telefonų būdelės priklausė tuometinei bendrovei „Teo LT“. Kadangi naudoti jų pagal tiesioginę paskirtį poreikio nebuvo, verslininkai jas siūlė kam nors įsigyti ar perimti. Šios būdelės jau buvo gerokai nusidėvėjusios, nebuvo saugomos paveldo, savivaldybė nesvarstė galimybės jų pirkti.
Dabartinė jų savininkė į savivaldybę su prašymu Vilniaus gatvėje ar kitose senamiesčio vietose vėl pastatyti tokias būdeles nesikreipė, jokių pasiūlymų, kokią funkciją jos galėtų atlikti, nėra pateikusi.
Vilniaus gatvę planuota pradėti atnaujinti šių metų spalio mėnesį, kai baigsis lauko kavinių sezonas. Jei šiemet jis bus ilgesnis, gatvės remonto darbai gali prasidėti šiek tiek vėliau.
Šiuo metu baigiami Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projekto darbai. Tik kai gatvė bus atnaujinta, bus svarstoma, ar į ją grąžinti senojo stiliaus telefonų būdeles, kitą mažąją architektūrą.
Rotušės aikštės atnaujinimo darbų projektavimas turėtų prasidėti netrukus, bet pasirengimas realiems darbams užtruks, nes reikės atlikti archeologinius tyrimus.“
