Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinys – M.Žilinsko dailės galerija – yra vienas Kauną reprezentuojančių pastatų. Jos projektą kūrė garsūs architektai Eugenijus Miliūnas, Kęstutis Kisielius ir Saulius Juškys.
Dabar M.Žilinsko dailės galeriją planuojama modernizuoti. Svarbiausi modernizacijos darbai – pagerinti pastato energinę klasę. Šiuo metu rengiamas galerijos modernizavimo darbų projektas. Jį rengia vilniečių bendrovė „Eksploit“, darbus iš dalies finansuoja Kultūros ministerija.
Tačiau galerijos projekto autoriai ir architektūros specialistai baiminasi, kad projektuotojai neturi patirties atnaujinti tokį pastatą kaip galerija, kuri ir pati yra tarsi meno kūrinys, bijo, jog statinys praras savo vertingąsias savybes.
Modernizacijos projektą kuriantys vilniečiai tvirtino, kad jie neprivalo tartis su autoriais, be to, šie dalyvavo pastato modernizavimo projekto konkurse, bet jį pralaimėjo ir dėl to esą dabar ieško priekabių.
Laukė, kada susisieks
M.Žilinsko dailės galerija buvo pastatyta 1989 metais.
Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui nusprendus, kad reikia modernizuoti prieš 31 metus pastatytą galeriją, vyko konkursas, kas parengs modernizavimo darbų projektą. Prieš keletą mėnesių paaiškėjo, kad konkursą laimėjo bendrovė „Eksploit“.
Apie laukiančias permainas su E.Miliūnu, K.Kisieliumi ir S.Juškiu pasikalbėjęs architektas Audrys Karalius sakė sužinojęs, jog į juos būsimų darbų projektuotojai nesikreipė, neprašė jokių patarimų ar leidimo ką nors galerijos fasade ar viduje keisti.
„Keista, kad po galerijos pastatymo nepraėjo 50 metų, projekto autoriai gyvi, bet jų nuomonės ar teisių į autorystę niekas nepaiso“, – stebėjosi A.Karalius.
Susirūpino autorių teisėmis
Architektas sakė, kad jis priklauso Lietuvos architektūros ir meno tarybai. Jos nariai patarinėja Kultūros ministerijai įvairiais aktualiais klausimais.
„Susidarė keista situacija. Kultūros ministerija yra ta įstaiga, kuri privalo ginti autorines kūrėjų tieses. Bet šiuo atveju į tai nebuvo atsižvelgta, apmaudu, kad autorių nebuvo atsiklausta, ką jie mano apie būsimą galerijos modernizaciją“, – piktinosi A.Karalius.
Architektas mano, jog taip nutiko dėl to, kad sovietmečiu pastatyti vertingi statiniai dar neįtraukti į nekilnojamojo turto vertybių sąrašus, neapibrėžtos jų vertingosios savybės.
„Matyt, ministerijoje koks nors eilinis darbuotojas pamatė, jog dokumentuose neužfiksuota, kad galerijos pastatas yra kuo nors išskirtinis, neapibrėžtos vertingosios jo savybės, ir nusprendė, kad tokį statinį gali remontuoti bet kokia bendrovė, kad tik būtų pasiryžusi tai atlikti kuo pigiau“, – svarstė A.Karalius.
Jo nuomone, tai pavojinga politika, nes kai kurių vertingų sovietmečiu statytų statinių jau nebeturime. Pavyzdžiui, buvo sunaikintas prekybos centras „Merkurijus“.
Taip nutiko būtent todėl, kad jis nebuvo kaip nors teisiškai apsaugotas.
Galerijos stilius – savitas
Vienas M.Žilinsko galerijos projekto autorių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S.Juškys, pasakojo, kaip galerija buvo statoma.
Vokietijoje gyvenęs kolekcininkas M.Žilinskas vis dovanodavo Kaunui savo sukauptų vertybių. Todėl pirmiausia buvo pastatyta dabartinė Paveikslų galerija K.Donelaičio gatvėje.
Vėliau prireikė didesnės naujos galerijos.
„Tą penkmetį sovietinė valdžia nebuvo skyrusi pinigų kokiems nors kultūros objektams statyti, bet lėšų kažkam kažkaip pavyko gauti. Miesto projektavimo institute vyko vidinis architektūros konkursas M.Žilinsko galerijai Nepriklausomybės aikštėje pastatyti. Jame dalyvavo 5 grupės, laimėjome mes“, – prisiminė S.Juškys.
Architektas sakė, kad idėja, kaip turi atrodyti galerija, kilo spontaniškai.
„Buvome nusprendę, kad nekursime sovietinio stiliaus pastato, norėjome europietiško statinio. Dailė, muziejus asocijavosi su Graikija, Atėnais, kur visas miestas yra tarsi meno galerija, o jo centre – Akropolis. Taip sumanėme, kad reikia sukurti laiptus, kurie tarsi kiltų į kalną, o tada žmonės jau pamatytų pačią galeriją“, – pasakojo architektas.
S.Juškys sakė, kad tada vyravo postmodernizmo stilius, bet jie jo nesilaikė.
„Galerijos pastato stilius yra savitas mūsų sumanymas ir išradimas“, – aiškino architektūros metras.
„Žmogaus“ neturėjo būti
Galerijos fasadų puošybai buvo panaudotas dolomitas, viduje – granitiniai laiptai. Langų stiklams – brangūs vokiški profiliai. Visos kitos medžiagos buvo pigios.
„Viduje buvo patiestas Lentvario kilimų įmonės austas kilimas, bet jis greitai susidėvėjo. Tada nebuvo ir tokių modernių vėdinimo, šildymo ar apšvietimo sistemų“, – pasakojo architektas.
Prie galerijos turėjo stovėti skulptoriaus Juozo Mikėno skulptūra „Kregždės“.
„Paaiškėjo, kad ji turbūt liks Sovietų Sąjungos sostinėje Maskvoje, nors paskui, tiesa, ji buvo parvežta į Vilnių. Visai gerai, kad taip nutiko ir prie galerijos buvo pastatyta Petro Mazūro skulptūra „Žmogus“, puikiai papildžiusi mūsų sumanymą apie antikos ir meno simboliką“, – prisiminė S.Juškys.
Sprendimai – neprofesionalūs
Architektas bei jo kolegos ir dabar didžiuojasi savo darbu ir jį brangina. Todėl kai bendrovė „Eksploit“ laimėjo galerijos modernizavimo konkursą ir pradėjo rengti jo projektą, laukė, kad su jais bus tariamasi.
Tačiau, pasak S.Juškio, projektų rengėjai tik atsiuntė aprašus, ką planuojama daryti.
„Supratome, kad tai įmonė, kuri, matyt, renovuoja daugiabučius ar mokyklas ir nutuokia tik apie paprastą remontą. Projekte matyti, kad jie nieko neišmano apie elektros instaliaciją ir oro kondicionavimą. Radiatorius numatyta sukabinti bet kur, nesvarbu, kad jie darkys vaizdą arba kad dėl to teks išardyti galerijos grindis“, – pasakojo architektas.
Taip pat S.Juškys baiminasi, kad šiltinant galerijos sienas, langus bus sudarkytos įvairios architektūrinės detalės – karnizai, langų profiliai pakeisti nederančiais prie galerijos stiliaus. Nežinia, kaip pasikeis ir lietaus vandens latakai, o jie taip pat sudaro architektūrinės vertės visumą.
Galerijos viduje yra medinės stumdomosios durys. Jos skirtos tam, kad būtų galima patalpą suskirstyti į kelias erdves. Pačios durys yra unikalios.
„Vietoj jų numatyta įstatyti paprastas baltas duris su mažomis durelėmis jų viduryje. Kam to reikia?“ – stebėjosi architektas.
S.Juškys sakė, kad pateiktame projekte nenumatyta, kaip atrodys daugybė įvairių kitų detalių, todėl kyla pavojus, kad vykstant remontui galerijos visuma bus sudarkyta.
Bendrauti sekasi sunkiai
Garbaus amžiaus architektai į pagalbą pasitelkė savo kolegę architektę Dalią Miliūnienę, kad ji padėtų kontaktuoti su bendrove „Eksploit“.
D.Miliūnienė sakė stebėjusi, kaip Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus atstovai rengė M.Žilinsko dailės galerijos modernizavimo konkursą, – ją ruošiamasi apšiltinti, pakeisti langus, duris.
„Viešųjų pirkimų konkursas vyko pagal numatytą tvarką ir jį, laikantis visų įstatymų, laimėjo „Eksploit“, nes pasiūlė mažiausią darbų kainą. Dėl to priekaištų nėra“, – kalbėjo D.Miliūnienė.
Didžiausia bėda ta, kad įmonės atstovai nesikonsultavo su senaisiais architektais.
„Mums svarbu ne tiek autorinės teisės, kiek bijome, kad išskirtinis pastatas, kuris svarbus visam Kaunui, nebūtų sudarkytas. Todėl patys pradėjome ieškoti kontaktų su projektuotojais. Vis siuntėme jiems savo pastabas, į kai kurias jie atsižvelgė, į kitas ne, nes matyti, kad tiesiog nesupranta, ko mes norime“, – sakė D.Miliūnienė.
Pavyzdžiui, architektai paprašė atsiųsti brėžinius, kaip atrodys naujų langų angų suskirstymas, kokie bus jų profiliai, nes svarbu, kad jie nebūtų storesni, nei yra.
„Gavome nuorodas į katalogus, projektų – ne. Tokių detalių daugybė. Jei konkrečių brėžinių nebus, statybininkai sakys, kad jie darė, kaip sumanė, nes nebuvo kuo vadovautis“, – svarstė D.Miliūnienė.
Užsakė pastato vertinimą
Nesusipratimų yra ir dėl autorinių teisių. Kadangi pastatas nėra saugomas, nenustatytos ir jo vertingosios savybės, jų formaliai ir neprivaloma saugoti.
Todėl dabar patys architektai Kultūros paveldo departamento specialistams užsakė atlikti pastato vertinimą, nustatyti vertingąsias jo savybes.
„Labai tikimės, kad tai bus padaryta iki gegužės vidurio. Tada Regioninė paveldosaugininkų taryba tas išvadas vertins. Jei joms pritars, atsiras vilčių, kad vertingosios savybės nebus sunaikintos remonto metu. Bet jei to nebus spėta padaryti, remontas prasidės, galerijos unikalumas gali pražūti“, – apgailestavo D.Miliūnienė.
Galeriją kūrę architektai taip pat tikisi, kad padedant Kultūros ministerijai ateityje statybos vyks su ja konsultuojantis.
Architektė turi savo versiją
Vilniečių bendrovės „Eksploit“ darbuotoja, M.Žilinsko dailės galerijos modernizavimo projekto autorė architektė Indrė Pažemeckienė patikino, kad bendrovė yra dirbusi su kultūros objektais.
„Tai, kad su autoriais nenorėjome bendrauti, netiesa. Patys jų ieškojome, susisiekėme. Bet, matyt, dėl to, kad tai pagyvenę žmonės, jiems atstovauti pradėjo D.Miliūnienė.
Su ja rasti bendrą kalbą sudėtinga. Atsiranda vis kokių nors smulkių pretenzijų, pavyzdžiui, dėl latakų“, – kalbėjo I.Pažemeckienė.
Taip pat architektė teigė, kad pernai buvo priimtas Architektūros įstatymas, pagal kurį derinti pastatų atnaujinimo projektų su objektų autoriais nėra privaloma.
Vertingųjų M.Žilinsko pastato savybių niekas iki šiol nebuvo nustatęs, todėl ir naujojo projekto kūrėjai paveldosaugininkų to neprašė padaryti.
„Manau, kai kas nutylima. Įtariu, kad senieji architektai įsižeidė, nes įstatymas nurodo, kad su jais projekto nebeprivaloma derinti.
Kodėl gi jie patys iki šiol nesirūpino, kad vertingosios pastato savybės būtų nustatytos, ir puolė tai daryti tik dabar?
Žinau, kad su šiais architektais susijusi grupė pati dalyvavo konkurse, kurį laimėjome mes, ir dabar mums bandoma pakenkti“, – svarstė I.Pažemeckienė.
Projektui arba pritars, arba ne
Jana Mikulevič
Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja
„Kultūros ministerija supranta pastato reikšmingumą ir jo svarbą Kauno miesto urbanistikai ir jo žmonėms, tačiau ministerija taip pat yra susaistyta pareigos laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo. Muziejui rengiant konkursą įstatymo ir buvo laikomasi.
Šiuo metu rengiamas galerijos modernizavimo projektas, kuris iki gegužės 15 d. turi būti pateiktas Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA). CPVA jį įvertins ir jei pritars, ministro įsakymu būtų skiriamas finansavimas darbams atlikti. Procedūros užtruktų apie du mėnesius. M.Žilinsko galerijos modernizavimo darbai turėtų būti baigti iki 2023 metų spalio 1 d.
Pažymime, kad Kultūros ministerija taip pat prižiūrės, kad organizuojant pastato rekonstrukcijos viešąjį pirkimą būtų išlaikyta pagarba architektų autorių teisėms, kaip tai numatyta Architektūros įstatyme. Kultūros ministerija įvertins visus galimus būdus projektavimui organizuoti.
Projekto „Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinio M.Žilinsko dailės galerijos modernizavimas“ vertė – 10,6 mln. eurų, iš jų ES lėšos – 9 mln. eurų, valstybės biudžeto (kofinansavimo) – 1,6 mln. eurų.“
Galioja ne tik įstatymai, bet ir etikos kodeksas
Jolita Kančienė
Architektūros istorikė
„Jei objektas yra privačiose rankose ir jo nesaugo valstybė, jo savininkas, deja, gali jį nugriauti ar subjauroti. Tačiau šiuo atveju kalbama apie valstybinę instituciją. M.Žilinsko galerija yra verta būti saugoma valstybės ir tik kažkoks nesusipratimas, kad to iki šiol nebuvo padaryta.
Nepaisant bet kokių įstatymų, architektai turi laikytis ir etikos normų, tartis su projekto autoriais. Deja, buvo nueita lengviausiu keliu, paskelbti viešieji pirkimai, juos laimėjo kažkokia neaiški kontora, nes pasiūlė pigiausiai parengti galerijos modernizavimo projektą.
Žinau, kad konkurse tikrai dalyvavo ir patys autoriai, bet jų pasiūlymas, matyt, buvo brangesnis.
Manau, kad rengiantis atnaujinti tokius vertingus objektus turėtų galioti kita tvarka. Pirmiausia atlikti darbus turi būti pasiūlyta autoriams, kurie išmano, ką daryti, derėtis su jais dėl kainos. Jei nepavyktų, tada jau skelbti viešuosius pirkimus ir konkursus.
Apie viešuosius pirkimus žmonės sako: „Skūpus moka du kartus.“ Gali būti, kad, modernizavus šią galeriją ar kokį kitą vertingą pastatą, vėliau teks mokėti dar kartą, nes reikės taisyti padarytas klaidas.“
