Pasak savivaldybės administracijos atstovės Rasos Markauskaitės, šiemet savivaldybė numačiusi iš dalies finansuoti beveik pusšimčio fasadų atnaujinimo darbus. Senamiestyje, centrinėje dalyje bei atokesnėse vietose esančių architektūros objektų sutvarkymui, nesvarbu, kam jie priklauso, per 2020-uosius ketinama skirti iki šiol didžiausią sumą – 855 tūkst. eurų.
„Kaunas auga ir modernėja, tačiau mums ne mažiau svarbi ir miesto istorija, kultūrinis paveldas, kuris ypač ryškiai atsiskleidžia Kauno architektūroje. Tai yra reikšminga miesto identiteto dalis. Kauno savivaldybė ir toliau siekia aiškaus tikslo – prisidėti prie šių paveldo objektų atgaivinimo, puoselėjimo, kad jie dar labiau puoštų miestą, pasakotų jo istoriją kauniečiams ir miesto svečiams“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nuo pat programos veikimo pradžios 2015-aisiais kauniečiai kasmet kviečiami gražinti miesto veidą, tvarkydami bei puoselėdami kultūros paveldu pripažintus statinius. Miesto savivaldybė savo ruožtu prie tokių darbų prisideda daliniu jų finansavimu. Iki šiol tokia savivaldybės suteikiama galimybe jau pasinaudojo 114 pastatų savininkai, restauravę jiems priklausančius objektus.
Pilki ir niūrūs fasadai buvo iš pagrindų atnaujinti. Sutvarkyti eksterjerai atgavo estetinę išvaizdą ir ryškias spalvas. Suremontuoti byrantys balkonai, atkurti autentiški architektūriniai elementai, daugelis pastatų apšviesti ir pritaikyti žmonėms su negalia. Neretai po šių darbų jie pasikeisdavo beveik neatpažįstamai.
Pasak pranešimo, per penkerius Paveldotvarkos programos gyvavimo metus miestas jau investavo beveik pustrečio milijono eurų. Šiai iniciatyvai skiriamos lėšos, kaip ir poreikis joms, nuolat augo – nuo pradžioje skirtų 22 tūkst. eurų iki šiems metams numatytos didžiausios sumos – 855 tūkst. eurų.
Paveldotvarkos žemėlapis taip pat žymiai išsiplėtė: iš pradžių prioritetu laikytas reprezentacines gatves miesto centre jau papildė ir nuošalesnės, bet kauniečiams ir miesto svečiams taip pat nuolat matomos erdvės.
Programos įgyvendinimu besirūpinantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius šiemet taip pat fiksavo rekordinį pastatų šeimininkų aktyvumą. Iš viso buvo užregistruota 60 prašymų. Įvertinus juos pagal nustatytus kriterijus, atrinktos 45 paraiškos. Tokį sprendimą antradienį galutinai patvirtino Kauno miesto taryba.
Miestas pasirengęs investuoti į šių kultūros paveldo objektų bei į kultūros vertybių registrą neįrašytų statinių fasadų atnaujinimo darbus. Vienam pastatui tenkantis dalinis finansavimas svyruoja nuo 3 iki 95 tūkst. eurų, priklausomai nuo bendros sąmatos, objekto architektūrinės vertės ir darbų sudėtingumo.
Tarp 2020 metų programos patvirtintų projektų – kauniečiams gerai žinomi ir turistų akį traukiantys istoriniai pastatai – Perkūno namas ir seserų benediktinių vienuolyno komplekso klebonija senamiestyje, Pieno centras bei Pažangos rūmai Laisvės alėjoje, taip pat vienas iš vadinamųjų Kauno vartų pastatų Vytauto prospekte, priešais Geležinkelio stotį.
ELTA yra skelbusi, kad pernai spalį Valstybinė kultūros paveldo komisija simboline padėka įvertino Kauno miesto savivaldybės žymų finansinį indėlį į vietos kultūros paveldo apsaugą ir efektyvų Paveldotvarkos programos įgyvendinimą.
Sulaukta ir tarptautinio dėmesio – Kaunui suteiktas UNESCO dizaino miesto titulas, kurį šiuo metu Europoje turi tik Berlynas, Turinas, Helsinkis, Sent Etjenas bei Koldingas. Modernistine Kauno tarpukario architektūra vis plačiau garsėjantis miestas pelnytai pretenduoja patekti į UNESCO paveldo sąrašus.
