Anot Kultūros paveldo departamento (KPD) pranešimo, iškirtus menkaverčius sąžalynus, bus išryškinta pati pilis, atkurtos panoraminės erdvės.
„Atidengiamas vaizdas iš visų pusių į pilį, nes ji dabar užgožta ir beveik nematoma. Numatyti kraštovaizdiniai kirtimai suformuoti vaizdą iš apžvalgos aikštelių į Nemuną, kas buvo ir anksčiau“, – BNS sakė KPD Tauragės skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Karūnienė.
Planuojama pašalinti daugumą menkaverčių savaiminių medžių šlaituose aplink pilį.
Jurbarko savivaldybės teigimu, parko želdiniai ilgus metus nebuvo prižiūrimi, tvarkyti tik išvirtę ir nudžiuvę medžiai, šalintos nulūžusios šakos, tačiau jos negenėtos, neretintos.
Panemunės pilies parkas priklauso valstybinės reikšmės saugomiems istoriniams želdynams. Prieš pradedant čia darbus, atlikti istoriniai, dendrologiniai, o tose vietose, kur numatoma kasti, – ir archeologiniai tyrimai.
Anot paveldosaugininkų, įvertintas kiekvienas 15 ha pilies teritorijoje augantis medis ir krūmas: nustatyta jų rūšis, amžius, gyvybingumas, perspektyvos, ryšys su istorine aplinka.
KPD duomenimis, pilies parke auga 24 medžių ir 22 krūmų rūšys. Seniausias medis, paskelbtas gamtos paminklu, jam 400 metų. Tai Gelgaudų ąžuolas, augantis šlaite prie pietvakarinio pilies bokšto.
Parke taip pat nemažai 140–180 metų medžių, tačiau didžiąją dalį parko augmenijos, KPD teigimu, sudaro savaiminės kilmės jaunesni medžiai ir krūmai – iki 60 metų.
„Jie sudaro tankius sąžalynus, užtamsina vertingų medžių pomedžius, o svarbiausia – nutalžo senų ir vertingų medžių apatines šakas, dėl ko šie praranda savo biologines ir dekoratyvines savybes“, – teigiama pranešime.
Specialistų teigimu, didelis medyno tankumas prisideda ir prie ligų bei kenkėjų plitimo, o apžvalgos aikštelės, skirtos grožėtis Nemunu ir jo tapybišku slėniu, prarado savo funkciją.
„Bus ir sodinama, ne tik kertama. Mat norima formuoti ir spalvinį parko vaizdą, ir dekoratyvinį, derinant spalvas ir žydėjimo laiką, formas“, – BNS sakė M. Karūnienė.
„Iš bendro Nemuno šlaito konteksto išsiskirs ir matysis, kad tai yra parkas, o ne savaiminis kažkoks sąžalynas“, – pridūrė ji.
Paveldosaugininkė atkreipė dėmesį, kad Panemunės pilies parkas – peizažinis parkas. Jiems būdingi statinių, medžių atspindžiai vandens telkiniuose, o šiuo metu dėl suaugusių savaiminių medžių pilies kalvos šlaituose, pilies iš parko pusės nematyti.
„Kaip rašo projekto autoriai, statinių atspindžiai tvenkiniuose kuria tam tikrą nuotaiką ir atmosferą. Šalia augančių želdinių šalinimas yra labai reikalingas ir mūrui, jo išsaugojimui“, – pabrėžė M. Karūnienė.
Jurbarko savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Večerskas teigė, kad be želdinių tvarkymo, šiemet iki spalio pradžios dar planuojama pakloti naujų takų, įrengti vieną apžvalgos aikštelę, automobilių stovėjimo aikštelę, pastiprinti erozijos pažeistus šlaitus.
Iš viso pirmojo etapo darbams numatyta 0,5 mln. eurų. Lėšų skyrė Europos Sąjunga, Jurbarko rajono savivaldybė ir Vilniaus dailės akademija.
Visas Panemunės pilies parko tvarkymo projektas – 2,2 mln. eurų, tačiau kada jis bus įgyvendintas, neaišku.
„Visam projektui neturime užtikrinto finansavimo“, – sakė D. Večerskas.
Panemunės pilies parko sutvarkymo ir pritaikymo lankymui projektą įgyvendina bendrovė „Projektas KARMA“.
Panemunės arba Gelgaudų, Vytėnų pilis pastatyta ant dešiniojo Nemuno kranto, šalia dabartinio Kauno – Jurbarko plento. Buvusio Panemunės dvaro vietoje pirklys Jonušas Eperješas pilį pradėjo statyti 1604 metais. XVII amžiaus viduryje J. Eperješo sūnus Kristupas pilį rekonstravo, ji įgavo baroko elementų, o Žemaitijos bajoras Gelgaudas XVIII amžiaus pabaigoje pilį rekonstravo klasicizmo stiliumi, dalis senųjų pastatų nugriauta.
Panemunės pilis nukentėjo per 1831 metų sukilimą, o 1832 metais už Gelgaudų dalyvavimą sukilime valstybės buvo nusavinta. Vėliau ji priklausė valstybei, įvairiems savininkams, dalis pilies sunyko. Pilies restauravimas pradėtas 1987 metais.
Dabar ji priklauso Vilniaus dailės akademijai.
Čia veikia pilies muziejus, turizmo informacijos centras, viešbutis ir restoranas.
