Medinių drožinių – nė ženklo, nuplėštos dailylentės, išmontuoti langai. Taip dabar atrodo įžymusis Polocko gatvės 52-asis namas. Jeigu ne statybininkų tvora, pamanytum, kad pasidarbavo vagys.
Iš tiesų 2040 kvadratinių metrų medinukas prieš porą mėnesių pradėtas rekonstruoti. Darbus bendrovės „Ekstra statyba“ specialistai žada atlikti iki spalio. Juos pabaigus pastate įsikurs medinės architektūros muziejus.
Beje, rekonstrukcijos metu už 750 tūkst. eurų bus atkurta ne tik Užupio įžymybė – drožiniais puoštas gyvenamasis namas, bet ir du pastatai šalia jo.
Vienas kampas – įsmigęs
„Ekstra statybos“ darbų vadovo Romo Antano Poliškevičiaus žodžiais, daugiausia žalos pridarė tai, kad namas ilgą laiką buvo negyvenamas.
Nuo drėgmės mediena tiek supuvo, kad sąsparose ją darbininkams teko išpjauti ir į tas vietas montuoti vadinamuosius protezus.
Be to, ir gyventojai namu nelabai rūpinosi, nes jame buvo ne vienas socialinis butas.
Vieną didelį darbą jau pavyko atlikti. Specialistai išmatavo, kad vienas namo kampas net 60 centimetrų įsmigęs. Tad jį teko pakelti. Tačiau ir dabar R.A.Poliškevičius rodė persikreipusius langų rėmus, nelygias lubas.
„Tai yra padariniai to, kad namas beveik be pamatų“, – aiškino R.A.Poliškevičius. Atkasę darbininkai nustebo: pamatai buvo vos 50 centimetrų gylio. Jei namas būtų buvęs ne medinis, o mūrinis, tokio gylio pamatai jo nebūtų išlaikę.
Gelbėjo smėlingas gruntas
Darbų vadovo nuomone, medinuką išgelbėjo smėlingas Užupio gruntas. Jeigu jis būtų molingas, vandenį sulaikantis, per šalčius tokie negilūs pamatai, sienos seniai būtų iškilnoti.
Dabar statant pastatus būtina, kad pamatai siektų bent 120 centimetrų gylio. Tačiau daugiau negu prieš pusantro šimto metų statant Užupio medinuką niekas geologų nesamdė.
Dėl to, kad pamatai negilūs, išlyginti įsmigusį namo kampą nebuvo lengva, nes nebuvo į ką atsiremti.
Atkurs ūkinius pastatus
Dabar darbininkai ardo Polocko gatvės namo stogą, nes reikia sovietinį šiferį pakeisti šiuolaikine danga.
Darbų vadovas nesiryžo prognozuoti, ar iki spalio pavyks baigti darbus: „Kai pastatą žvalgai jo neišardęs, ne viską galima numatyti. Daug kas išlenda pradėjus ardymo darbus.“
Praeivių žvilgsnius traukę drožiniai šiuo metu atiduoti į restauratorių rankas. Nemažai jų reikės pagaminti iš naujo, nes jie neišlikę. Taip pat bus gaminami nauji langai, durys.
„Pastatą lengviau nugriauti ir iš naujo pastatyti nei jį atkurti“, – juokavo R.A.Poliškevičius.
Anot rekonstravimo projekto autoriaus architekto Vinco Brezgio, Polocko gatvės kompleksas buvo iš trijų dalių.
Trečiojo pastato nėra, bet jį ketinama atkurti ir ten sumontuoti visą inžinerinę įrangą. Archeologai jau buvo atkasę pamatus.
Antras ūkinis pastatas bus restauruotas, jame ketinama įrengti medžio dirbtuves.
Pastato išorė išsiskiria gausia puošyba
Užupio namas pastatytas pagal architekto Ivano Levickio projektą, o rekonstruotas 1887 m. vadovaujant inžinieriui Aleksandrui Antonovičiui.
Pastatas dar buvo remontuotas 1901-aisiais, o pastaruoju metu jo būklė buvo avarinė.
Polocko gatvės 52-asis namas išskirtinis tuo, kad iki šių dienų išsaugojo daugelį puošybos elementų. Jam neprilygsta joks kitas medinis paminklinis namas Vilniuje. Pastatas 2006 metais buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Tarpukariu šiame name gyveno visuomenės ir kultūros istorijai svarbios asmenybės: menininkai Konstantinas Markovskis, Jadvyga Minska, rašytoja Sofija Bykova, lankėsi tapytojas Ferdinandas Ruščicas, fotografas Janas Bulhakas.
Architektė restauratorė Giedrė Filipavičienė sakė, kad namas išskirtinis, nes jo eksterjero puošyba itin gausi. Beje, jame vyrauja neobizantinio stiliaus dekoro elementai, kurių Vilniaus architektūroje, ne tik medinėje, nedažnai pasitaiko.
Šiuo metu namas patikėjimo teise perduotas Vilniaus memorialinių muziejų direkcijai. Jos direktorė Birutė Vagrienė pasakojo, kad baimintasi padegimo atvejų, tad kuo skubiau buvo susirūpinta medinio pastato apsauga. Be to, namas apdraustas.
