Nagrinėjo ir teismas, ir architektūros ekspertai
Visuomenei, anot piketą po paveldosaugininkų langais surengusios asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narių, nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių (KPD) vadovybė galimai pakeitė poziciją dėl valstybei padarytos žalos nugriaunant Vilniaus senamiestyje stovėjusius pastatus, kurios paveldosaugininkai laikėsi nuo 2017 m. ir kurią gynė teismuose.
Beje, daugiabučio namo Žygimantų g. projektas narstytas ne tik teismuose, savo išvadą praėjusiais metais pateikė ir Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninė architektų taryba (RAT) (daugiabučio projekto autoriai – architektų biuras „AKG“).
Kaip teigiama RAT posėdžio išklotinėje, projektavimo metu, po specialiųjų architektūrinių reikalavimų gavimo, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nustatė naują vertybę – Senamiesčio panorama nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis.
Projekto vystytojai gynėsi – ši vertingoji savybė buvo nustatyta vėliau negu išduotos sąlygos projektavimui, taigi, visos sąlygos, projektavimo darbai atlikti ir statybos leidimas gautas be nustatyto apžvalgos taško.
Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis posėdyje komentavo, kad vertingosios savybės paaiškėti gali bet kuriuo metu.
Tarybos nariai tuomet pabrėžė, jog pastatų architektūros, sykiu ir pačios formuojamos išklotinės, kokybė visų pirma priklauso nuo tūrių proporcijos. Žygimantų g. 12 A pastatų aukščio sumažinimas pastatų tūrio proporcijų neigiamai neveikia, todėl tūrio mažinimui RAT pritarė, nors toks mažinimas reikšmingos įtakos panoramos geresniam apžvelgiamumui neturi.
Taryba pritarė ir naudojamoms architektūros išraiškos priemonėms – langų skaidymo ritmui ir masteliui, projekte numatytoms šiuolaikinėms fasadų apdailos medžiagoms.
Architektams buvo rekomenduota prioritetu laikyti kokybiško perimetrinio užstatymo suformavimą, taip pat naudoti ir kitą ypatybę – išskirtinėmis architektūros priemonėmis išskirti pirmąjį aukštą.
Teimas vystytojų skundą atmetė
Sausio 22-ąją buvo paskelbta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje, kurioje projekto vystytojas prašė panaikinti 2017 metais patvirtintą vertingąją savybę.
Kaip teismui teigė projekto vystytojai, bendrovė 2016 m. įsigijo 0,2878 ha ploto žemės sklypą bei jame buvusius pastatus, gavo specialiuosius paveldosaugos reikalavimus daugiabučio gyvenamojo namo naujos statybos projektui rengti.
Paveldosaugos reikalavimuose nebuvo nustatytas ribojimas projektuoti ir statyti pastatus, įsiliejančius į aplinkinę teritoriją. KPD tik 2017 m. inicijavo pastatų įregistravimą Kultūros vertybių registre bei šiuo adresu esančių Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių patikslinimo procedūrą.
Buvo priimtas sprendimas papildyti Vilniaus miesto senamiesčio vertingųjų savybių aktą, vertingąja savybe nustatant Vilniaus senamiesčio panoramą nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis.
Tokiu reguliavimu, anot projekto vystytojų, iš esmės buvo panaikinta bet kokia galimybė perimetriniu būdu (blokuojant naujai projektuojamą pastatą ir pratęsiant Neries krantinės vienodą užstatymą) projektuoti ir statyti pastatus žemės sklype, nors jis buvo įsigytas statyti komerciškai patrauklius statinius, pasirenkant galimybę nugriauti esamus avarinės būklės pastatus.
Teismo tokie projekto vystytojo argumentai neįtikino, jis apeliacinį skundą nusprendė atmesti. Teismas akcentavo, kad kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija.
Kultūros paveldo objektas, atitinkantis įstatymuose nustatytus kriterijus, gali būti pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas priklauso.
Įstatymas nustato galimybę suvaržyti teisėto objekto savininko ar valdytojo teises, objektą pripažinus saugotina kultūros vertybe. Todėl teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nustatyta, kad priimant skundžiamą Aktą pareiškėjas neturėjo nei pastato projekto, nei statybos leidimo, todėl skundžiamas Aktas jam nesukėlė jokių teisinių pasekmių.
Vystytojai tikisi taikos
Projektą „Rewo“ įgyvendina su teritoriją valdančia bendrove „Žygimantų 12“. Bendrovės „Rewo“ direktorius Edvinas Malevskis portalui lrytas.lt komentavo, jog šiuo metu vyksta 4 teisminiai ginčai. Kadangi teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, projektas Žygimantų g. šiuo metu įšaldytas.
Bendrovės tikslas – ieškoti kompromisų, kurie leistų pasiekti taikių susitarimų visose teisminėse bylose – tam šiuo metu vyksta mediacijos procesas.
Įmonė patikslino, jog leidimą statybai Vilniaus miesto savivaldybė šiam projektui išdavė 2018 metų rugpjūčio 1 dieną. Projekto sprendiniai buvo suderinti su visomis privalomomis institucijomis, įskaitant ir KPD. Projekto sprendiniai pristatyti Architektų sąjungai ir Lietuvos architektų rūmams. Jų išvados aiškios – projektas tinkamas, o toji miesto dalis buvo ir turi būti urbanizuota.
Ginčas, anot E. Malevskio, iš esmės kilo dėl nustatytos naujos vertingosios savybės bei esančios norminių dokumentų kolizijos.
E. Malevskio teigimu, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ suorganizuotas piketas – nemalonus, bet, tikriausiai, dėsningas. „Kai ginčas vyksta dėl subjektyvių dalykų, yra norminių dokumentų kolizija, situacija tampa tinkama platforma interpretacijoms, siekiant gauti daugiau viešumo“, – apibendrino bendrovės vadovas.
Paveldosaugininkai savo pozicijos nekeičia
„Mediacijos procesas nėra jokia paslaptis, KPD puslapyje kasdien skelbiamoje darbotvarkėje buvo aiškiai deklaruota, kad sausio 7 d. dalyvauju Lietuvos aukščiausiame teisme (LAT) rengiamame mediacijos posėdyje ir nematau nieko smerktino, greičiau tai nauja patirtis ir naujas būdas civilizuotai ieškoti sprendimų“, –portalui Alkas.lt komentavo KPD vadovas Vidmantas Bezaras.
Posėdyje dalyvavo keturi KPD specialistai, trys KPD vertinimo tarybos nariai, taip pat prokuroras ir kitos ginčo pusės atstovai. Mediaciją vykdo paskirtas šio teismo teisėjas, o KPD, dalyvaudamas šiame procese, nekuria nieko „galimai neteisėto“.
„Mediacijos posėdis KPD atstovams buvo pirmas jų praktikoje, jis vyko skaidriai, geranoriškai ir pagal LR mediacijos įstatymą bei Teisminės mediacijos taisykles. Jokių sprendimų, išskyrus pasikeitimą informacija, jame nevyko, todėl stebina kai kurios „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio“ narių publikuojamos išankstinės nuostatos ir kurstomos aistros, šiek tiek panašios į siekį daryti spaudimą“, – sakė V. Bezaras, sykiu patikino, kad KPD iki šiol nepritarė ir nesudarė jokių taikos sutarčių, bylos dėl Žygimantų 12 tebevysta nustatyta tvarka, nėra jokių išankstinių nusistatymų ar susitarimų su kita ginčo šalimi ir pati institucija nekeitė pozicijos dėl žalos.
„Kadangi esame civilizuotos visuomenės dalis, atvirų diskusijų, ieškant sprendimų, nelaikome „galimai nusikalstama veikla“. Manome, kad priežasčių reikia ieškoti du dešimtmečius iki pat 2018 m. vykusiuose procesuose, kai, nenustatant senųjų medinių statinių verčių ir atsisakant juos įrašyti į KP registrą, sukurta dviprasmiška situacija –„gimė“ net 5 teisminės bylos ir šiandien įkaitais yra ir visuomenė, projekto vystytojai“, – apgailestavo KPD vadovas.
Alkas.lt priminė, kad teisminė mediacija – tai civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje.
Taikaus sprendimo paieškos, pasak V. Bezaro, nereiškia, kad bus atsisakoma esminių paveldosaugos reikalavimų, nustatytų teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose.
