Vilniečiams pristatė įspūdingą perversmą šalia Vingio parko – jie tuoj pasišiaušė

2020 m. sausio 22 d. 11:27
Kristina Buidovaitė
Ilgą laiką tiesiog krasnucha vadintam sostinės Savanorių prospektui tunelio gale atrodo užsidegė šviesa. Tiksliau, pietinei jo daliai, kaip, beje, ir Vilkpėdei bei Naujamiesčiui. Tačiau tai džiugina ne visus vilniečius.
Daugiau nuotraukų (23)
Ilgai laukti pokyčiai, drąsios aplinkinių industrinių teritorijų konversijos, kylančios nekilnojamojo turto kainos, keli tūkstančiai naujakurių ir  sutvarkyta piktžaizdė šalia vilniečių pamėgto Vingio parko – tokią ateitį 14 hektarų buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijos piešia šio atgimimo autoriai – „Aketuri architektai“, „Viltekta“ ir „Cloud architektai“.
Visgi susirinkusieji išklausyti šių pranašysčių architektams bei vystytojams išsakė ir nemažai susikaupusių nuogąstavimų.
Daugiau dėmesio aplinkai
Antradienį  į projektinių pasiūlymų pristatymą susirinkę vilniečiai nuogąstavo, ar 650 butų apsigyvenę naujakuriai nepablogins esamų gyventojų kasdienybės – nepailgins eilių į darželius, mokyklas, neužkimš vienos sostinės arterijų – Geležinio Vilko gatvės. Nepatenkinti jie ir dėl to, kaip bus sprendžiama viešojo transporto trūkumo problema, kokią žalą išaugę lankytojų srautai padarys Vingio parkui bei aplinkiniams rajonams.
Administracinio pastato ir dviejų daugiabučių kvartalų palei Neries krantą projektinius pasiūlymus pristatęs architektų biuro „Aketuri architektai“ architektas Lukas Rekevičius paaiškino: „Šioje teritorijoje iškiriamos keturios skirtingos zonos. Pirmąja naudosis gyventojai ir komercinio pastato nuomininkai, čia judės pėstieji ir automobiliai, antroji bus skirta kvartalų gyventojams, į ją bus ribojamas ne kvartalų gyventojų patekimas. Čia bus įrengta sporto, vaikų žaidimų, poilsio aikštelių.
Trečioji – viešoji erdvė, kur projektuojami pėsčiųjų ir dviračių takai.
Ketvirtoji zona išliks mažiausiai paliesta – bus sutvarkyta apleista aplinka, tačiau išliks kiek įmanoma autentiškesnis takas, išsaugoti esami medžiai, papildomai bus pasodinta naujų.“
Daugiabučiai – ne beveidžiai
Daugiabučių gyventojų ir biurų pastato darbuotojų automobiliai bus statomi dviejų aukštų požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Antžeminių stovėjimo aikštelių projektuojama keliolika, daugiausia čia bus įrengtos įkrovimo vietos elektromobiliams ir automobilių dalijimosi stotelės.
Susirinkusiems gyventojams kone labiausiai rūpėjo  patekimas į būsimuosius daugiabučių kvartalus ir naująjį prekybos centrą. Patekimas prie sklypų suprojektuotas 2009 metais, gautas statybų leidimas. Būsimi susisiekimo infrastruktūros pokyčiai bus viešinami atskiru projektu, už kurį atsakingas architektų biuras „Unitectus“.
Komercinis pastatas projektuojamas su peraukštėjimu, derinantis prie daugiabučių kvartalų ir būsimojo prekybos centro aukštingumo. Projektuojant vengta aštrių kampų, įkvėpti medžių geometrijos architektai teigė rinkęsi kuo paprastesnius sprendimus.
Administracinis pastatas projektuojamas siekiant gauti „Breeam“ tvarumo vertinimo sertifikatą.
Projektuodami gyvenamuosius kvartalus architektai stengėsi sukurti architektūros parko įspūdį, taigi, rinkosi kiek įmanoma skirtingus kvartalų charakterius.
L. Rekevičius pripažįsta – daugiabučių kvartalui A, besiribojančiam su Vingio parku, išraiškos ieškota ilgiausiai. Pastatai suprojektuoti turintys gamtinį charakterį. B kvartalas kitoks, jam suteiktas miesto krantinės architektūrinis charakteris. Čia svarbesnis architektūrinis žaidimas su erdvėmis, aukštingumu: dėl projektuojamų penthauzo aukštų priešais daugiabučiu stovintis žmogus suvoks mažesnį aukštingumas nei jis yra iš tiesų.
Projektuojant daugiabučius, pasitelkiamos gražiai i senstančios medžiagos: klinkerio plytos, fibrocementinės dailylentės.
Vengė drastiškų sprendimų
Architektų biuro „Cloud architektų“ architektas Antanas Dagelis pritarė, kad buvusioje industrinėje teritorijoje projektuojamas miniarchitektūrinis parkas. Architektams pavyko suprojektuoti keturias aiškiai skaitomas urbanistines tertorijas, tarpusavyje suderinti architektūrines vizijas.
„Cloud architektai“ projektavo du daugiabučių kvartalus, daugiausia dėmesio skirdami kompoziciniams elementams, langams, jų tūriams, balkonams, žaismui su šešėliais. Architektams buvo svarbu, kad ties upe būtų suprojektuotas kuo švelnesnis pastatų siluetas.
Daugiabučių kvartale C panaudotos perforuoto metalo plokštės. Pagrindinis kvartalo akcentas – į upės pusę nukreiptos siaurosios pastatų kraštinės. Daugiabučiuose projektuojami balkonai, lodžijos.
D kvartalas – labiausiai nutolęs nuo Vingio parko. Jame ieškota peraukštėjimo nuo 7 iki 6 aukštų sprendimų, apdailai pasirinktos klinkerio plytelės. Viršutinę terasą planuojama apželdinti.
Architektas teigė, jog buvo pasirinktos kuo natūralesnės spalvos.
Daugiausia dvejonių dėl „Akropolio“
Vilniaus miesto visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus teigė, jog jį labiausiai neramina skylėtai aptariamas projektas, mat iki šiol praktiškai nieko nežinoma apie būsimąjį „Akropolį“, kuris užims didžiąją teritorijos dalį.
G. Tiškaus teigimu, 2007-aisiais patvirtintame detaliajame plane rašoma, jog didžiųjų prekybos centrų statybos urbanizuotose miestų teritorijose buvo klaida. Taigi, ir „Akropolio“, jo nuomone, čia būti neturėtų. Antroji klaida – nesistemiškai aptariamas projektas. „Kol nėra bendros vizijos, reikėtų susilaikyti ir nuo kvartalų projektavimo“, – komentavo architektas.
G. Tiškaus įsitikinimu, aukščiausias, ties Vingio parko riba, projektuojamas administracinis pastatas turėtų būti menkesnis. Maža to, tankis ir užstatymo intensyvumas šiai teritorijai per dideli.
Neįtiko G. Tiškui ir tai, jog teiginiai, kad esama socialinė infrastruktūra 2000 naujakurių, bus pakankama, paremti nuomonėmis, o ne realiais skaičiavimais. Galiausiai, nuspręsta, jog statytojai svarstys galimybę teritorijoje suprojektuoti darželį ir dar daugiau dėmesio skirti sporto infrastruktūrai.
Vilkpėdėje didelių eilių į darželius nėra, priešingai nei Naujamiestyje, todėl gyventojai baiminasi, jog eilės, įgyvendinus šį projektą, tik dar labiau išaugs. Architektai laikosi kitokios nuomonės: darželiai, įsikūrus naujakuriams, keičiasi. Jei naujieji gyventojai pradės naudotis Vilkpėdėje ar Savanorių pr. esančiomis mokyklomis, darželiais, socialinė aplinka tik gerės.
Dar vienas gyventojas domėjosi, ar gaisro atveju prie daugiabučių nebūtų sudėtinga privažiuoti gaisriniais automobiliais. Ar išlaikyti atstumai tarp namų. Architektai patvirtino, jog kvartaluose neprojektuojamos poilsio patalpos, tik butai, todėl visi reglamentai išlaikyti.
Galiausiai, buvo išsakytas pageidavimas, jog į pakartotinį susirinkimą būtų sukviesti pėsčiųjų tilto per Nerį projektuotojai, „Akropolio“ ir komercinio bei gyvenamųjų namų projektuotojai, taip pat už susisiekimo infrastruktūrą atsakingi savivaldybės atstovai.
konversijaVingio parkas^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.