Projektuojamas tūris blokuojamas prie arenos vakarinėje jos pusėje, tarp jų suplanuota jungtis. Pagrindinis patekimas ir privažiavimas formuojamas iš pietinės pusės, nuo Nemuno krantinės.
Erdvėje tarp „Žalgirio“ arenos ir daugiafunkcio vandens sporto centro planuojamas pasažas, jungiantis arenos aikštę su vandens centro pagrindinio įėjimo erdve.
„Žalgirio“ arenos rekonstrukcijos-daugiafunkcio vandens sporto centro architektūrinę išraišką diktuoja salos urbanistinis kontekstas. Sala yra žalia, joje vystomas parkas. Žvelgiant nuo Karaliaus Mindaugo prospekto į salą, siekiama išsaugoti vietovės landšaftinį charakterį. Planuojamas statinys išnaudoja esamą reljefą, kuris susilieja su statiniu ir tampa jo penktuoju fasadu – želdintu stogu.
Tai – parko statinys, nekartojantis gretimai esančių miesto pastatų formų. Stogo dalis, esanti prie arenos, yra labiau iškelta. Ji akcentuoja pasažą, kuris tarnauja ne tik kaip funkcinis ryšys, bet ir estetinis-kultūrinis elementas, su puikiu vaizdu į Nemuną bei galimybe patekti į renginius vandens sporto centro erdvėse, „Žalgirio“ arenoje bei Nemuno krantinėje, rašoma projekte.
Žvelgiant nuo miesto centro pusės, pastatas visiškai susilieja su salos gamtiniu reljefu, yra beveik nepastebimas. Visa pastato orientacija į pietinę pusę, į Nemuno upę. Stiklo vitrinų fasadai teikia betarpiškumo atmosferą tarp renginių ir gamtos. Čia kuriama „atviro pastato“ emocija, prisidedanti prie Kauno vizijos – atgręžti miestą į upę.
Suprojektuotas 50 metrų ilgio, 10 takelių baseinas, su tribūnomis žiūrovams, kurių turėtų tilpti ne mažiau nei 500. Greta projektuojmas ir 25 metrų ilgio, dviejų takelių baseinas, skirtas vaikams mokyti plaukti. Šalia numatomos visos reikalingos trenerių, gelbėtojų, medicinos, inventoriaus saugojimo ir kt. patalpos.
Taip pat projektuojama SPA zona, vienu metu talpinanti ne mažiau 300 lankytojų. Tai – vandens pramogų zona su skirtingų temperatūrų pramoginiais baseinais vaikams ir suaugusiems, masažinėmis voniomis, pirčių kompleksais, relaksaciniais kambariais ir restoranu. Ne mažiau nei 200 lankytojų talpins ir sporto klubo erdvė.
Naujų automobilių stovėjimo vietų neprojektuojama, t. y. bus naudojamos jau esamos „Žalgirio“ arenos automobilių stovėjimo aikštelės, taip pat prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje, Karaliaus Mindaugo pr. važiuojamojoje dalyje bei kitose miesto centre esančiose automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelėse esančios automobilių stovėjimo vietos.
Kauno miesto savivaldybė dar praėjusių metų balandį pristatė, kaip keisis Nemuno sala ir jos prieigos. Visų pirma, pristatyta „Mokslo sala“, kurią projektuoja Ispanijos ir Australijos kompanijos „SMAR Architecture studio“ architektai. Metų pabaigoje gautas leidimas statyboms, jas planuojama užbaigti iki 2022-ųjų.
Pagrindinis šio projekto akcentas – veidrodinė plokštuma, atspindinti dangų, žolę, šviečianti kaip mėnulis. Ji tiesiogiai perduos šviesą į patalpas, kuriose yra ekspozicija. Savivaldybė anksčiau yra suskaičiavusi, kad toks objektas kainuotų apie 25 mln. eurų.
Dar vienas vadinamojo naujojo Kauno centro perlas – aukščiausio lygio koncertų salė. Kairiajame Nemuno krante iškilsiančiame M. K. Čiurlionio koncertų centre vyks visi svarbiausi rimtosios muzikos koncertai. 1,5 tūkst. vietų didžioji salė, 700 vietų antroji salė ir 600 vietų transformuojama konferencijų erdvė – tai bus pagrindinės centro erdvės.
Kauno savivaldybės skelbtą tarptautinį architektūrinį koncertų centro konkursą laimėjo architekto Rolando Paleko studijos darbas.
Nemuno saloje esantį parką žadama atnaujinti iš pagrindų. Nauji takai, suoliukai, šviestuvai, tinklinio ir krepšinio aikštelės, didžiulė ekstremalaus sporto trasa, 200 vietų amfiteatras, pontoninė prieplauka laivams, interaktyvios vaikų žaidimų aikštelės paplūdimio zona – visa tai suplanuota Nemuno salos parko rekonstrukcijos projekte.
„Vasarą tikimės turėti parengtą salos sutvarkymo techninį projektą, o realius darbus pradėsime rudenį“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Nemuno salos pašonėje planuojamas biurų kompleksas, kurį sudarys trys modernūs biurų pastatai. Iš jų vienas („Arka“) jau veikia, o likę du („Sqveras“ ir „Magnum“) baigiami.
