Dešimtmetis skaičiuojamas nuo 2010 metų, tačiau architektūra skamba ne kiekvienais metais, tad jūsų dėmesiui – portalo lrytas.lt atrinkti įspūdingiausi pastarųjų metų mūsų kūrėjų darbai bei svarbiausi įvykiai.
2011 metai
Svencelės jėgos aitvarų ir burlenčių centras bei reakreacinė erdvė, autoriai: „Aketuri architektai“, „Do architects“ (Andrė Baldišiūtė, Lukas Rekevičius, Milda Rekevičienė, Ignas Uogintas), „Karres en Brands“ (urbanistinė koncepcija).
Svencelės gyvenvietės plėtrai buvo parinkta apleista 30 hektarų teritorija, kurioje sovietmečiu veikė ančių ferma, o prieš beveik dešimtmetį čia įkurtas jėgos aitvarų ir buriavimo centras.
Kelios architektų grupės ėmė kurti išskirtinę rekreacinę erdvę su netradiciniais statiniais.
Sovietmečiu veikusioje fermos teritorijoje įkurtam jėgos aitvarų ir buriavimo centrui prireikė vieno veiklos sezono, kad jis taptų puikia baze augančiai vandens sporto bendruomenei. Laukinės buriavietės vietoje lankytojus pasitiko konteinerių miestelis.
37 mobilūs elementai – perdirbti jūriniai konteineriai – buvo išdėstyti 1 hektaro teritorijoje. Jaunatviška ir žaisminga struktūra sukūrė buriavimo stovyklos ir neformalių renginių erdves.
Dar 2008 metais buvo patvirtintas buvusios fermos teritorijos perdarymo į rekreacinę gyvenvietę detalusis planas. Teritorijoje tuomet buvo suplanuota pastatyti įvairaus dydžio ir skirtingai atrodančių gyvenamųjų namų kanalais atskirtose salose. Suplanuota visa infrastruktūra, kuri padėtų plėtoti vandens sportą. Plane buvo skirta ir vieta nedidelių laivų uosteliui, tačiau šio projekto įgyvendinimas pristabdytas.
2014 metais 23 architektūros portalai iš užsienio kreipėsi į lietuvių kompaniją „DO Architects“ prašydami leidimo perspausdinti jų kūrinius – cilindro formos, primenančius didelius šiaudų ritinius, namus, kurie turėjo atsirasti Kuršių marių pakrantėje.
Zaraso ežero apžvalgos takas. Autoriai: “Šarūno Kiaunės projektavimo studija” (Šarūnas Kiaunė, Asta Kiaunienė, Aurimas Lukšys, Vytautas Butkus, Tomas Petreikis, konstruktorius Adomas Sabaliauskas).
2012 metai
Krematoriumas Kėdainiuose, autoriai: Gintautas Natkevičius, Adomas Rimšelis, Agnė Natkevičiūtė.
Kėdainiuose atidarius pirmąjį Lietuvoje krematoriumą, pasikeitė ir požiūris į kremavimą. Dauguma dalyvavusiųjų čia vykusiose ekskursijoje prisipažindavo manė, jog išvys namą su dideliu kaminu, o jau būdami krematoriume pratardavo: „Kaip gražu.“ Žmones stebino naujoviškos architektūros pastatas ir parodos, kurias čia galima išvysti.
Kaip autc.lt rašė Kastytis Rudokas ir Vaidas Petrulis, pastatas iškilo pramoninėje Kėdainių zonoje, už paties miesto masyvo, tad originalios architektūros, pliko betono, rytiniame ir šiauriniame fasaduose ištiso stiklo sienomis statinys tapo neabejotinu vietovės akcentu, akivaizdžiai pagyvinančiu nykų ir ekstensyviai užstatytą priemiestį. Neabejotina ir tai, kad krematoriumas ilgainiui taps vietovės orientyru ne tik dėl netradicinės funkcinės paskirties, bet ir dėl išskirtinės XXI a. pradžios architektūrinės estetikos.
Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), autoriai: „Paleko archstudija“ (Rolandas Palekas, Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Petras Išora, Matas Šiupšinskas, Monika Zemlickaitė, Lina Sužiedelytė, Aidas Barzda, Jurga Garšvaitė, Vilmantas Bavarskis).
Vienas moderniausių ir įdomiausių pastatų Vilniuje, savo provokuojančia išraiška lygintas su Zahos Hadid projektuotu Guggenheimo muziejumi. Akį traukiantis netikėtų plastiškų formų, trijų tūrių bibliotekos pastatas, įsispraudęs šalia pušyno, – lyg kontrastas seniesiems sovietmečiu statytiems universiteto korpusams.
„Tampa gana įprasta, kad dauguma kultūros paskirties pastatų išsiskiria ryškia savita architektūra. Šio pastato idėją padiktavo jo paskirtis – biblioteka, taip pat gamtinė aplinka. Nutarėme, kad būdama itin reikšminga biblioteka turėtų būti ženkliškos architektūros. Slėnis plėtosis, čia atsiras daugiau laboratorijų ir auditorijų korpusų. Tačiau jų paskirtis bus panaši į tai, kas jau stovi Saulėtekyje. Todėl vienintelis kultūrinis mokslinis pastatas galėtų išsiskirti ir tapti viso kvartalo akcentu“, – tuomet pasakojo architektas Rolandas Palekas.
2013 metai
Kauno pramogų ir sporto rūmai „Žalgirio arena“, autoriai: Eugenijus Miliūnas, Algimantas Bublys, Aurimas Ramanauskas, Dalia Paulauskienė, Rasa Bingelytė Baltrušaitienė, Vytautas Miliūnas, Gaustas Eigirdas.
Kauno „Žalgirio“ arena duris atvėrė 2011 metais. Jos projekto autorius, žinomas architektas Eugenijus Miliūnas (architektui vėliau įteikta Nacionalinė premija), žvelgdamas į baigtą kūrinį pripažino siekęs areną padaryti tokią, kad lietuviai kitų tautų kontekste atrodytų išsilavinę ir turintys gerą skonį. Pasak E.Miliūno, jis įgyvendino visas savo architektūrines idėjas.
Architektas pasakojo pasakojo pasirinkęs amerikietiškos salės modelį, kuris yra ilgos evoliucijos Amerikoje rezultatas. Dažnai arenos būna uždaros, teturi vieną kitą langą, o ši arena atvira holuose ir vestibiuliuose. Iš jos matomas visas Kaunas. Nauja ir pati stilistika – architektai bandė perteikti metabolistinę, „energetinę“ architektūrą.
Ruperto meno ir edukacijos centras. Autoriai: Ambraso architektų biuras ( Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis).
Pirmasis Kauno architektūros festivalis.
2015 metai
Gyvenamųjų namų kvartalas „Rasų namai“, autoriai: „Paleko archstudija“, „Plazma“. „Paleko architektūros studija“ (Rolandas Palekas, Bartas Puzonas, Petras Išora), „Plazma“ (Rytis Mikulionis, Gytis Vaitkevičius, Povilas Daugis).
2017 metais Europos Komisija ir „Mies van der Rohe“ Prizo fondas sausio paskelbė, kad tarp 40 atrinktų architektūrinių kūrinių – ir Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pasiūlyti „Rasų namai“.
Projektą „Rasų namai“ sudaro 18 namų, išsidėsčiusių Pavilnio regioninio parko kaimynystėje. Dalis būstų pasižymi istoriniais rūsiai – buvusiais tarpukario ginklų sandėliais, ant kurių buvo supilto apsauginės kalvos.
Biurų pastatas „k29“, autoriai: jungtinė „Archinovos“ ir Danijos architektų studijos „PLH Arkitekter“ komanda (arch. Antanas Gvildys, Aleksandras Gvildys, Steenas Enrico Andersenas, Virginija Kazlauskaitė, Sandra Paškevičienė, Edimtas Šimeliūnas).
Biurų pastatas „k29“ iškilo Konstitucijos prospekto pabaigoje. Projekto vystytojai rinkai pasiūlė viską, ko tuo metu reikėjo: modernų, išskirtinės architektūros ovalios formos pastatą, kurį supa 2 hektarų žalioji zona, skandinaviško stiliaus biurų pastato konstrukcija, lankstus suplanavimas ir modernios technologijos, leidusios sukurti patogias darbo sąlygas.
Šis biurų pastatas – pirmasis Lietuvoje atrijaus tipo pastatas, išsiskyręs maksimaliu natūralaus apšvietimo kiekiu.
Pirmasis interjero architektūros konkursas „Mano erdvė“.
Pirmasis Open House festivalis.
2016 metai
Latvijos nacionalinis meno muziejus (2015–2016 m.), autoriai: lietuvių architektūros biurų „Processoffice“ ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ projektas (Vytautas Biekša, Andrius Skiezgelas, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius bei Giedrius Špogius, Ježi Stankevičius, Austė Kuliešiūtė, Miglė Nainytė, Giedrė Datenytė, Mantas Petraitis, Sandra Dumčiūtė, Povilas Marozas, Sandra Šlepikaitė, Gilma Teodora Gylytė, Rasa Mizaraitė).
Ką originalaus pasiūlė lietuvių ir latvių architektai, kad net pelnė tarptautinės komisijos prizą už geriausią architektūros darbą 2016 metais? Pirma, sename pastate iškilo penki aukštai, dar du – naujame priestate po žeme. Antra, pertvarkę muziejų architektai pasiekė savo tikslą – savaitgaliais Latvijos turistai ir Rygos gyventojai plūsta žiūrėti meno.
Trečia, kai kurie vilniečiai jau įsitikino, kad neverta gaišti savaitgalio oro uoste ir vykti į kokį nors Europos didmiestį, kai pramogauti ir gėrėtis menu galima Rygoje.
Ištikimi tradicijoms architektai rinkosi šimtmečių išbandytas medžiagas. Iš tikrųjų laiptai pagaminti iš žalvario, kuris puikiai dera prie parketo ir raudono kilimo. Pilies menę primenantis muziejus kviečia pasigrožėti puikiais sietynais, lubų ir sienų lipdiniais, restauratorių atkurtais medžio drožiniais ir kalvių darbais.
„Slėnio vila“ (2016 metai), „Arches“ (arch. Arūnas Liola, Rolandas Liola, Edgaras Neniškis, Margarita Kaučikaitė, Enrika Geštautaitė).
Sostinės regioninio parko teritorijoje išdygusi 400 kv. m ploto „Slėnio vila“ buvo paskelbta vienu iš penkių geriausių 2015–2016 metais Lietuvos architektų sukurtų darbų.
Namas maksimaliai užkeltas ant šlaito, jis tarsi pakibo virš jo, apačioje palikdamas erdvę, lyg vietą tekėti dabar jau menamam slėnio vandeniui. Medžiai irgi palikti. Cokolinio aukšto juodojo skalūno apdaila paslėpė jį pamiškės šešėlyje, o medžiu puoštas pirmojo aukšto tūris primena, kad čia gyvena žmonės. Pirmo namo aukšto konsoliškai išsikišęs tūris sukuria ir dengtą terasą – ten priepirčio išėjimas ir vakarojimo vieta. Namo viduje atsikartoja jo tūris. Baldų grakštumas, plonos linijos, grafika.
Lietuva pirmą kartą dalyvauja Venecijos architektūros bienalėje (paviljonas kartu su Latvija ir Estija).
2017 metai
Vilniaus Sapiegų „Tech Parkas“, autoriai : „Senojo miesto architektai“ (Aurimas Sasnauskas, Viačeslavas Malenko, Joris Šykovas, Eglė Židonytė, Greta Frišmantaitė, Paulius Venckūnas, Aistė Jankauskaitė, Diana Sabaliauskienė).
Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso ligoninės pastatai buvo pritaikyti technologijų miesteliui „Vilnius Tech Park“.
Architektūrinės dalies projekto autoriai A2SM architektai pasakojo, jog šiame projekte siekė suderinti istorinę aurą ir modernią erdvę, kurioje galėtų patogiai dirbti jauni ambicingi verslai. Kai kur buvo paliktos atviros originalios sienų plytos, atidengtos sutvarkytos senos medinės sijos.
Parinktos modernios lieto betono grindys, šiuolaikiškos interjero detalės. Ypatingas dėmesys biurų erdvėse atiteko apšvietimui ir kėdėms.
Pirmą kartą Lietuvos architektų sąjungos vadove tapo moteris Rūta Leitanaitė. Tais pačiais metais priimtas Architektūros įstatymas.
2017 metais prie 93 metų veiklą skaičiavusios Lietuvos architektų sąjungos vairo pirmą kartą stojo moteris Rūta Leitanaitė. R. Leitanaitė – Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) prezidentė, „Mies van der Rohe – Europos architektūros apdovanojimo“ „Europos viešosios erdvės apdovanojimo“ nepriklausoma ekspertė, dešimčių straipsnių autorė, knygų bendraautorė.
Prireikė dešimtmečio, kad 2017 metais būtų priimtas itin reikalingas, architektų bendruomenės lauktas Architektūros įstatymas. Įstatymu buvo įtvirtinti architektų rengimo, kvalifikacijos, architektų veiklos vykdymo reikalavimai, sąlygos ir tvarka, architektų teisės ir pareigos, architektų veiklai ir veiklos rezultatams taikomi kokybės reikalavimai.
Kauno tarpukario modernioji architektūra įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą.
2018 metai
Kauno autobusų stoties rekonstrukcija, autoriai: Gintaras Balčytis, Jurgita Šniepienė, Kęstutis Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas.
Kauno autobusų stotis prieš atidarymą lyginta su nedideliu oro uostu. Vienas projekto autorių architektas Gintaras Balčytis stoties atidarymo išvakarėse pabrėžė, jog labai svarbu, kad visuomeniniai miestų pastatai turėtų savitą veidą. Kadangi stotis yra vartai į miestą, ji, anot architekto, turi būti įsimintina ir savita. Todėl jis ir stengėsi sukurti tokį projektą, kuris būtų išskirtinis. Stoties simboliu tapo virš pastato iškilęs laikrodis, pagamintas Vokietijoje.
MO muziejus, autoriai „Studio Libeskind“ (Danielis Libeskindas, Giuseppe Blenginis, Stefenas Blachas), „Do Architects“ ( Andrė Baldišiūtė, Sabina Daugėlienė, Domantas Lukšėnas, Norbertas Tukajus, Dovilė Skrupskelienė).
Pasaulio architektūros žvaigždės architekto Danielio Libeskindo suprojektuotas muziejaus pastatas iškilo legendinio kino teatro „Lietuva“ vietoje. Vilniaus MO muziejus yra beveik 3,7 tūkst. kv. m ploto.
Pastato pirmame aukšte yra holas su universalia sale, knygų parduotuvė, kavinė, saugyklos, o antrame – mažoji parodų salė bei skaitykla, administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė įrengta trečiame aukšte. Muziejuje taip pat turi atvirą stogo terasą bei skverą prie pastato. Muziejuje eksponuojama Lietuvos modernaus meno kolekcija nuo 1960 metų iki šių dienų.
Viešbutis „Pacai“, autoriai: „Forma“ (Saulius Mikštas, Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Andrius Zanevičius, Šarūnas Verbus), „Yes.Design. architecture“ ( Indrė Baršauskaitė, Greta Valikonė).
Sostinės senamiestyje įsikūręs viešbutis nesyk apdovanotas už išskirtinius architektūros ir dizaino sprendimus: dėmesį detalėms, unikalų kiekvieno kambario dizainą, meno kūrinių gausą interjere ir dermę tarp skirtingų viešbučio erdvių.
XVII amžiaus pastatą atgaivino architektai (Saulius Mikštas, architektų biuras „Forma“) ir interjero dizainerės – interjero dizaino studijos „YES.design.architecture“ architektės Indrė Baršauskaitė bei Greta Valikonė. Istoriniuose Pacų rūmuose įsikūrusiame 5 žvaigždučių viešbutyje yra 104 kambariai ir iki 120 žmonių talpinančios konferencijų erdvės bei išskirtiniams renginiams tinkamas vidinis kiemas, veikia SPA, baras, braserija ir vienas geriausių restoranų Baltijos šalyse.
2019 metai
Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ architektūrinės idėjos konkursas: pirmą kartą Baltijos šalyse kartu su Tarptautine architektų sajunga organizuotas konkursas, atitinkantis UNESCO rekomendacijas kokybiškam architektūriniam konkursui. Pateikta 248 projektų.
