Nors protestuojančiųjų būryje galima buvo pastebėti žinomų veidų, susirinko nedaug žmonių. Jie turėjo progos pasirašyti peticiją, pasisakančią prieš F.Zappos skvero naikinimą. Ji bus įteikta valdininkams gruodžio 18-ąją per savivaldybėje vyksiantį projektinių pasiūlymų pristatymą visuomenei.
Anot vieno iš paminklo F.Zappai iniciatorių menininko Sauliaus Paukščio, šis skveras suformavo unikalią Vilniaus erdvę. Skulptoriaus Konstantino Bogdano sukurtas paminklas per kelis dešimtmečius tapo įžymybe, garsinančia Vilnių ir Lietuvą visame pasaulyje. Juk čia atvykstantys turistai dažnai pageidauja aplankyti ne Gedimino kalną, o būtent F.Zappos paminklą.
Projektui išsakė daug pastabų
S.Paukštį labiausiai piktina tai, kad poliklinikos priestato projektas stumiamas tyliai. Jo projektinius pasiūlymus jau teko koreguoti, nes specialistai išsakė daug pastabų. Menininkas savivaldybės veiksmus pavadino architektūrine intervencija.
Jo nuomone, bus sudarkyta jauki Senamiesčio erdvė išskirtinio kraštovaizdžio K.Kalinausko gatvėje.
Diagnozavus prostatos vėžį, F.Zappa mirė 1993 metais būdamas 52-ejų. F.Zappos gerbėjai Lietuvoje iš pradžių svarstė, kad paminklas JAV galėtų iškilti Los Andžele, kur muzikantas ilgai gyveno, vėliau pasirinko jo gimtinę – Baltimorę. Tačiau prie tai, 1995-aisiais, muzikantui iškilo paminklas Vilniuje.
Stebėjosi žmonių abejingumu
Prie paminklo atėjęs kompozitorius ir muzikantas Algirdas Klova, regėdamas nedidelį būrelį susirinkusiųjų, liūdnai svarstė, kad Lietuvoje turbūt jau nieko nebeįmanoma apginti.
„Ką gali padaryti dvidešimt žmonių – valdžia juos išgirs?“ – klausė A.Klova. Jo nuomone, nuo sovietmečio vis dar gaji baimė. Neduok Dieve, kas nors pamatys, išgirs, kad tu esi kažkuo nepatenkintas.
Be to, žmonėms svarbiau darbas – nors ir kaip jiems patiktų F.Zappos muzika, skelbtos idėjos, dėl jų jie užsiėmimo nemes.
A.Klova prognozavo, kad aplink Centro polikliniką gyvenantys vilniečiai sukils tik tada, kai prasidės priestato statybos ir paaiškės, kad naujas pastatas pablogins jų gyvenimą.
Valdžia nesikalba su vilniečiais
Peticiją pasirašęs muzikantas Jurgis Didžiulis sakė, kad jam erdvė, kurioje yra F.Zappos paminklas, jam atrodo labai vertinga, kaip ir kitos viešosios erdvės.
„Jas pertvarkant, keičiant miesto veidą, turi vykti dialogas. Deja, įgyvendinant poliklinikos priestato projektą jo nebuvo. Kaip nėra ir architektų fantazijos kuriant projektą. Bet pirmiausia sociologai, paveldosaugos ir kitų sričių specialistai turi pasakyti, kokią reikšmę ši erdvė turi vilniečiams“, – kalbėjo J.Didžiulis.
Anot jo, blogai yra tai, kad savivaldybės atstovai mato tik statybas ir kvadratinius metrus, visiškai nekreipdami dėmesio į miesto vizijas.
„Juk šis paminklas atkūrus Nepriklausomybę buvo viena pirmųjų žinių pasauliu, kad mes žiūrime nebe į Rytus, o į Vakarus“, – dėstė muzikantas. Savivaldybės planus perstatyti paminklą į kitą neatsiklausus vilniečių jis pavadino fašizmu.
Netrukus J.Didžiulį apspito kelios vyresnio amžiaus moterys, kurios piktinosi Senamiestyje iškirstai medžiais. „Atsiduoti aktyvizmo sprintams nėra veiksminga. Todėl dabar kiekvieną savaitę skiriu valandą domėtis korupcijos reiškiniais. Tokia mano popamokinė veikla“, – šypsojosi J.Dižiulis.
Jo nuomone, didžiausia problema, kai korupcija tampa norma. Pavyzdžiu jis minėjo šalia esantį Reformatų skverą. Vis dėlto visuomenei susitelkus pavyko iš savivaldybės išsireikalauti, kad skvero rekonstrukcijos projektas būtų taisomas.
