Laikinasis rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius BNS teigė, taikos sutartis neturi prasmės, nes artimiausiu metu turėtų būti patvirtintas naujas miesto bendrasis planas, kuriame ginčijamos nuostatos nebeliks.
„Kaip ir nebelieka ginčo objekto, nes ant patvirtinimo ribos yra naujasis bendrasis planas ir savivaldybė jame to punkto nenumato, tai mes laikome, kad yra išgirsta problema, kurią kėlėme. Net jeigu pasirašytume taikos sutartį, tai neatšauktų jau priimto teismo sprendimo. Tai ta taikos sutartis šitoje vietoje prasmės nelabai turi“, – BNS sakė jis.
Pasak L. Rekevičiaus, LAR taryba nusprendė nepasirašyti taikos sutarties ir dėl vertybinių nuostatų, nes tai bylotų visuomenei, kad Architektų rūmai atsisako savo pozicijos.
„Dabar viskas, ko reikia, tai tiesiog savivaldybei atsiimti savo skundą, nes esamas teismo sprendimas mus tenkina“, – sakė L. Rekevičius.
Tuo metu savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS sakė, kad nepasirašius taikos sutarties ginčas dėl bendrojo plano nuostatos teisme tęsis.
„Siūlymas buvo taupantis laiką ir pastangas abiem pusėms, bet galime ir tuščiai pasibylinėti, jeigu tokia Architektų rūmų pozicija“, – sakė jis.
P. Poderskio teigimu, patvirtinus naują miesto bendrąjį planą, nebeliks diskusiją sukėlusios nuostatos. Tačiau, anot jo, taikos sutartimi būtų sutarta, jog nebus ginčijami anksčiau tarybos patvirtinti sprendimai.
„Bylą pagal Architektų rūmų skundą buvome iš esmės laimėję pirmos instancijos teisme – jis konstatavo, kad miesto bendrasis planas neprieštarauja teisės aktams. Tačiau teismas išaiškino, kad siekiant viršyti bendrojo plano užstatymo reglamentus, nepakanka vien savivaldybės tarybos sprendimo“, – sakė jis.
Pasak jo, išsprendus ginčą dėl norminio bendrojo plano, kas nors galėtų ginčyti tarybos sprendimą dėl abiejų objektų statybos teisėtumo, ir tai yra būtų ilgas procesas.
„Be to, jau iš esmės parengtas naujasis bendrasis planas, kuris sklype Konstitucijos prospekte numato aukštybinio pastato statybą. Tad net jei ir būtų byla dėl bendrojo plano pralošta, tai niekaip nedarys įtakos statyboms“, – aiškino P. Poderskis.
L. Rekevičiaus teigimu, Architektų rūmai neplanuoja ginčyti sprendimų dėl kogeneracinės jėgainės ir „K18b“ statybų teisėtumo.
„Rūmai nesiims ginčyti savivaldybės priimtų sprendimų. Tai savivaldybės nuogąstavimas, kad mes užsiimsime teisiniu persekiojimu. Jis nepagrįstas, nes to nedarysime“, – teigė L. Rekevičius.
Architektų rūmai teisme ginčija bendrojo plano nuostatą, pagal kurią numatyta galimybė miesto tarybai pritarus keisti užstatymo reglamentą kai kuriuose sklypuose, jeigu yra viešasis interesas ar ypatinga urbanistinė situacija. Nuostata galioja dar 2007 metais patvirtintame sostinės bendrajame plane – jo galiojimas šiuo metu laikinai pratęstas, kol rengiamas naujas planas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai spalį atmetė Architektų rūmų skundą, tačiau nurodė, kad norint keisti bendrojo plano sprendinius, tai turi būti atliekama pagal galiojančią tvarką, nors plano nuostatose numatyta, kad tam turi pritarti miesto taryba.
Iš karto po to Architektų rūmų taryba pareiškė, jog Konstitucijos prospekte planuojamam komerciniam kompleksui „k18B“ statybos leidimas išduotas neteisėtai. Tačiau rūmai tuomet teigė teismui neginčysiantys statybos leidimo, nes tam neturintys lėšų.
Šiuo metu sostinės savivaldybė yra apskundusi šį sprendimą, tačiau, kada byla bus nagrinėjama, kol kas neaišku.
