Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, artimiausiu metu spręsis bunkerio likimas, tačiau, greičiausiai, jį teks nugriauti.
„Likimas dar kol kas neaiškus, apsispręsime artimiausiu metu. Vienaip ar kitaip dabar atrasta slėptuvė, joje yra vertingų dalykų. Lentas įvairias, talonus persivešime saugojimui tradiciškai į „Grindą“ ir ten toliau spręsis jų likimas netolimoje ateityje, kaip ir dėl pačio šito bunkerio“, – sakė P. Poderskis.
Anot jo, didesnė tikimybė, kad slėptuvė bus griaunama. „Bendram kontekste tų kelių metų darbų, kurie turės vykti ir bendros projekto vertės, kuri dar tiksliai nėra žinoma, vertė tikrai nebus didesnė nei 60 mln. eurų. Čia šimtų tūkstančių klausimas“, – teigė P. Poderskis.
Anot P. Poderskio, apie Tauro kalne esančią slėptuvę iki šiol buvo mažai kam žinoma, dėl to iki šiol ji nebuvo įtraukta į teritorijos tvarkymo planus.
„Man asmeniškai tai buvo naujiena, manau, kaip ir daugeliui gyventojų. Įdomu ir tai, kad bunkeris tikrai nenugyventas. Kai žinome, kaip atrodo kitos slėptuvės – ten būna sudeginta viskas, kas dega. Šiuo atveju to nėra. Į klausimą, ar ją išsaugosime, ar griausime, atsakysime šią savaitę. Aišku, kai jau bus projektas, būtų galima supilti dešimt metrų pylimą į viršų ir pakelti visą pastatą, bet, aišku, niekas to nedarys. Visiškai išsaugoti būtų sudėtinga, bet laikinai, kol rangovas bus pasiruošęs statyti, gal ir išsaugosime“, – BNS teigė administracijos direktorius.
Vilniaus istorijos tyrinėtojo Dariaus Pocevičiaus teigimu, buvo planuojama, kad slėptuvėje tilps 1500 žmonių. „Ji sudėtingos konfigūracijos, sudalinta į daug patalpų. Kai kurios patalpos užkaltos medinėmis durimis, už jų yra dalis gyvenamųjų patalpų su gultais. Tiek kondicionavimo įrengimai stovėjo, šildymas, vėdinimas, kanalizacija, vandentiekis ir panašiai“, – teigė D. Pocevičius. Pasak istorijos tyrinėtojo, ši slėptuvė buvo kone didžiausia Vilniuje, atsiradusi 1963 m. gruodį.
Viduje slėptuvės buvo rasta memorialinė lenta bei talonų. „Viduje rasta memorialinė lenta profesinių sąjungų nariams, sovietiniams revoliucionieriams, kovotojams prieš smetoninį režimą. Lentelė kabėjo rūmų viduje, o Sąjūdžio laikais buvo nuimta kaip mažai istoriškai aktuali ir perdėta į slėptuvę. Ant gultų matėme ir talonų. Tai ne talonai maistui, o gana rimtas dalykas – profesinių sąjungų nariams buvo skiriamas maitinimas, kas gaudavo kelialapius į sanatorijas ir poilsio namus“, – sakė istorikas.
Anot jo, pati slėptuvė neturi jokios vertės. „Vertės nėra jokios, nei architektūrinės. Jeigu naujiems savininkams tinka išplanavimui, tai jie gali palikti, bet abejoju, ar paliks, nes išplanavimas labai specifinis“, – sakė D. Pocevičius.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“ dar prieš pradedant griovimo darbus domėtasi, kas yra Profsąjungos rūmų požemiuose, į kuriuos vedantys įėjimai daug metų užmūryti. Viena Profsąjungų rūmų įdomybė – po buvusiu klubu „Metro“ įrengta keistos konstrukcijos slėptuvė. Sovietmečiu paprastai tokių objektų estetikai dėmesio niekas neskirdavo. Svarbiausia, kad būtų saugu. Tad net šalia esantis sovietinis valdžios bunkeris grožiu nepasižymėjo. Kas kita – slėptuvė Profsąjungų rūmuose, kuri yra apvali, nors išmūryti tokios formos tvirtas sienas buvo daug sunkiau.
1948-aisiais ant Tauro kalno planuota statyti didelę Vyriausybinę slėptuvę su liftu, ventiliacijos šachta, skirtą karo atveju svarbiausiems asmenims, tačiau dėl čia esančių gruntinių vandenų šių planų atsisakyta ir Vyriausybinė slėptuvė įrengta už pusės kilometro, kitoje Tauro gatvės pusėje.
Iš viso prieš tris dešimtmečius Vilniuje buvo beveik 300 veikiančių slėptuvių.
Primename, jog prieš 15 metų dalį Profsąjungų rūmų nusiaubė didžiulis gaisras, po kurio pastato stogo niekas taip ir neuždengė.
Tiesa, nors iš išorės Profsąjungų rūmai ir atrodė bjauriai, niekuomet netrūko norinčiųjų už simbolinį mokestį čia nuomotis patalpas.
Daugiau nei pusšimtį metų ant Tauro kalno stovėję apleisti Profsąjungų rūmai baigiami griauti, o jų vietoje iškils Nacionalinė koncertų salė. Planuojama, kad Profsąjungų rūmų nebeliks jau iki metų pabaigos. Griovimo darbus vykdo konkursą laimėjusios bendrovės „Vaidva“ ir „Statybų kodas“.
Griovimo darbams Vyriausybė skyrė daugiau kaip 1,8 mln. eurų. Socialistinio istorizmo stiliaus Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai duris atvėrė 1963 m. gruodį.
Praėjusių metų rugpjūčio 1 d. statinio konstrukcijų ekspertizės metu nustatyta, kad statinys ne tik fiziškai pažeistas po gaisro, bet ir funkciškai nusidėvėjęs bei trukdo statyti naują statinį – Nacionalinę koncertų salę, todėl komisija pasiūlė pastatą nugriauti.
Šių metų gegužę sostinės Taryba davė leidimą nugriauti Profsąjungų rūmus.
