Savivaldybė susizgribo nukrapštyti draiskanas nuo Seimo garažų Žvejų gatvėje. Tiek buvo likę iš fototapeto, vaizduojančio krioklį, kuris džiugino vilniečius ir miesto svečius.
Šio darbo savivaldybė galėjo ir nedaryti, nes pastatas, ant kurio buvo „Krioklys“, priklauso juridiniam asmeniui, o ne jai. Tačiau miesto valdžia neapsikentė skundų dėl prastos meno kūrinio būklės.
Architekto Igno Lukausko projektą „Krioklys“ buvo parėmusi bendrovė „Small Planet Airlines“ – jo gamybai skyrė 10 tūkst. eurų. Tad piktintis, kad neilgalaikiam projektui švaistomi valdiški pinigai, nevertėtų.
„Krioklys“ buvo didžiausias renginio „Vilnius Street Art“ projektas per visus jo gyvavimo metus.
Festivalio organizatorės Ūlos Ambrasaitės teigimu, kad darbas būtų įgyvendintas, prireikė ne tik rėmėjų indėlio, bet ir įveikti nemažai oficialių procedūrų.
Nors tapetas buvo konservuotas papildomu klijų sluoksniu, popierius nuo aplinkos poveikio dilo, kartu su juo pamažu keitėsi ir pats kūrinys, todėl vilniečiai galėjo stebėti natūralų krioklio gyvenimą.
Jau 2018 metų vasarą tapetas ėmė plyšti. Iš pradžių I.Lukauskas žadėjo „Krioklį“ restauruoti, bet vėliau sumanymo atsisakė. Įgyvendinant projektą buvo tikimasi, kad jis gyvuos bent dvejus metus. „Krioklys“ išlaikė ilgiau.
I.Lukauskas ėmėsi užduoties pagyvinti Seimo garažų pastatą 2016 metais. Iš arčiau jo kūrinį buvo galima apžvelgti einant Žvejų gatve, bet geriausiai jis atrodė iš toliau – iš kitame Neries krante esančios Žygimantų gatvės.
Seimo garažai A.Juozapavičiaus gatvėje ilgai buvo tarsi nematomi, tačiau upės krantinėje išpjovus medžius atsivėrė neišvaizdus, pilkas šio statinio fasadas.
„Visi teiraujasi, kodėl pasirinkau vaizduoti krioklį. Šią idėją padiktavo pastato architektūra ir jo vieta mieste, upės kaimynystė“, – pasakojo projektą įgyvendinęs I.Lukauskas.
Realistinis fototapetas užėmė 1700 kvadratinių metrų.
Jo klijavimo darbus kiek sutrikdė karščiai, tad iki pristatymo viso pastato fasadas nebuvo uždengtas.
